Liepos 14 dieną (sekmadienį) šv. kankinio Jurgio bažnyčioje šventėme Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos – Škaplierinės paminėjimo šventę. Į bažnyčią rinkosi Pirmąją Komuniją priėmę vaikai su škaplieriais ir Rožynais rankose, o juos atlydėjo tėvai ir kiti šeimos nariai.

Šalia Karmelio kalno gyvenę vienuoliai savo gyvenimą skyrė Švč. Mergelės Marijos garbinimui. Jų priešai saracėnai vienuolius išvijo iš vienuolyno. Tada dalis vienuolių pabiro Europoje. Vienuolis Simonas vadinamas Stoku gyveno atsiskyrėlišką gyvenimą. Jis gyveno didelio medžio drevėje. Vėliau išsklaidyti vienuoliai vėl susitiko ir dar pagausėjo jų gretos. 1245 metais Anglijoje Simonas, vadinamas Stoku, buvo išrinktas karmelitų vienuolijos vadovu. Anglijoje karmelitai buvo labai persekiojami. Simonas karštai meldėsi į Švč. Mergelę Mariją prašydamas Dievo Motinos užtarimo.

1251 metais Simonui pasirodė Švč. Mergelė Marija ir jam įteikė škaplierius, kaip globos ženklą ir pasakė, kad kas nešios škaplierius, tas gaus atsivertimo malonę ir niekada nepražus, nepateks į pragarą, o škaplierius bus išgelbėjimo, pagalbos pavojuje simbolis. Škaplierius karmelitams yra ypatingo pamaldumo Švč. Mergelei Marijai ženklas.

„Švč. Mergelės Marijos – Škaplierinės šventė karmelitų ordine pradėta švęsti nuo 1376 metų. Popiežius Sikstas V šią šventę 1587-aisiais patvirtino tik karmelitų ordinui, o visoje Katalikų Bažnyčioje ji įvesta nuo 1726 metų. Ir tik per paskutinę liturgijos reformą ši šventė panaikinta, o paliktas vien tik jos paminėjimas.“

„Karmelitų ordinas davė Bažnyčiai tokius garsius šventuosius kaip jau minėtieji Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir garsioji dvidešimtojo amžiaus šventoji kankinė Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein.“

„Septynioliktajame amžiuje karmelitai pasiekė ir Lietuvą. Iki aštuonioliktojo amžiaus vidurio Lietuvoje įsikūrė keletas karmelitų ir karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir basųjų karmelitų vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas – Paštuvos seserų karmeličių vienuolynas, atkurtas 1994 m.“

Jau 10 metų per Škaplierinę, prieš Šv. Mišias šv. Jurgio bažnyčioje tais metais gegužę priėmę Pirmąją Komuniją vaikai atėję į bažnyčią eina išpažinties. Po to visi drauge su tėveliais, šeimos nariais ir parapijos bendruomene kalbame Rožyną.

Vaikai neretai laikydami Rožyną pirmą kartą savo rankose mokosi kaip reikia jį kalbėti, kokios yra jo dalys, ką jos reiškia. Škaplierinės šventėje drauge su vaikais Rožyną kalbėjo Marijos legiono ir Carito maldininkės.

Škaplierinės Šv. Mišias aukojo klebonas Artūras Stanevičius. Homilijoje klebonas parapijiečiams aiškino, kodėl tokie svarbūs škaplieriai yra tikinčiojo gyvenime, kada reikia juos nešioti ir kokia svarbi mums visiems Marijos globa, kuriai žemiškosios motinos paveda savo vaikus ir šeimas.

Šv. Mišių metu klebonas Artūras Stanevičius pašventinęs škaplierius ir Rožynus perskaitė maldą ją atliepiant vaikams ir giedant Didžiajam Sumos chorui uždėjo škaplierius ir Rožynus ant kaklo kiekvienam vaikui patardamas škaplierius nešioti kasdien prašant Švč. Mergelės Marijos globos ir užtarimo.

Klebonas vaikams padovanojo Onos Kvašytės knygelę Teofilius ir ritinėlius popieriaus su juose įrašytais Šv. Rašto tekstais.

Tą dieną bažnyčioje vaikai gavo korteles, kuriose sužymėtos kiekvieno mėnesio visų metų datos, kada vėl ateiti išpažinties, kad nepamirštų tai ką išmoko. Nors vaikai ūgtelėjo ne vien ūgiu, bet paaugo ir dvasiškai išpažinti prie klausyklos nuodėmes ne visiems sekėsi vienodai. Teko pasikartoti ką reikia sakyti atėjus prie klausyklos, kad ne antrą kartą einame, bet prieš, kurį laiką buvome išpažinties. Džiugu, kad Šv. Mišių aukoje dalyvavo šeimos nepalikdamos vaikų vienų. Visai čia tiko ir mažumėlę patriukšmaujantys mažųjų balseliai. Klebonas Artūras Stanevičius kalbėjo, kad kiekviena šeima yra mažoji bažnyčia. Kas, jei ne žemiškosios motinos maldas siunčia į dangų dangiškajai Motinai už savo vaikus: sveikus ir sergančius, klumpančius, klystančius ir kylančius, mažus ir žilaplaukius. Motinos prašo Švč. Mergelės Marijos globos savo vaikams ir ją gauna.

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės