Kėdainių šv. Jurgio parapijiečiai melstis nepavargta. Džiugiai išgyvenę Žolinių iškilmę savo bažnyčioje, rugpjūčio 17 dieną išsiruošė piligriminėn kelionėn į atlaidus Pivašiūnuose. Žolinės atlaidai Pivašiūnuose vyksta nuo rugpjūčio 14 iki 22 dienos. Šįkart kelionės organizatorės, parapijos Carito pirmininkė Malenija Pivorienė ir jos bendražygė Laimutė Misevičienė.

Net 30 maldininkų, atsovaujančių Kėdainių šv. Jurgio parapijos Carito organizaciją, Marijos legioną, Gyvąjį rožyną, Motinų maldoje judėjimą, mūsų klebono Artūro Stanevičiaus aptarnaujamą Šventybrasčio parapiją ir Labūnavos parajiečius, kuriuos jau savais laikome mūsų bažnyčioje, Marija pasikvietė į Pivašiūnus, į Carito dieną.

Kelionė neprailgo meldžiantis intencijomis apipintu Rožynu ir Dievo gailestingumo vainikėliu.

Atvykus į Pivašiūnus,  teko užlipti ant aukštos kalvos, kad galėtume patekti į labai gražioje vietoje stovinčią medinę 1825 m. statytą bažnyčią. Ši kryžiaus formos bažnyčia yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas.

Bažnyčioje radome jaunimo atstoves vadovaujančias Rožyno maldai. Dalis piligrimų nusidriekė eilėse prie klausyklų, dalis ėjo melstis prie malonėmis garsėjančio Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo. Šis didelės meninės vertės XVII a. viduryje nutapytas paveikslas ištisus šimtmečius traukia maldininkus. 1988 m. paveikslas vainikuotas Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis, jam suteikiant Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Garsius stebuklais paveikslus įprasta pagerbti vainikavimu. Šventųjų paveikslus ir statulas krikščionys ėmė vainikuoti nuo IV amžiaus. Tradicija vainikuoti Šventojo Tėvo dovanotais vainikais siejama su popiežiumi Grigaliumi III (731–741). Jis buvo bene pirmasis popiežius, vainikavęs Marijos paveikslą auksiniu vainiku.

Lietuvoje popiežiaus vainikais vainikuoti šeši malonėmis garsėjantys žymių Lietuvos šventovių Marijos paveikslai: Trakų, Sapiegų (Vilnius), Šiluvos, Aušros Vartų, Pivašiūnų ir Žemaičių Kalvarijos. Pivašiūnai chronologiškai penktasis Lietuvoje popiežiaus karūnomis vainikuotas Marijos paveikslas.

Tuometinis Kaišiadorių vyskupijos apaštališkasis administratorius kardinolas Vincentas Sladkevičius, pats itin branginęs Pivašiūnų šventovę ir garsiąją jos Mergelę, sykiu atsiliepdamas į žmonių pamaldumą, nusprendė kreiptis į popiežių su prašymu vainikuoti garsųjį paveikslą. 1988 m. balandžio mėnesį Lietuvos vyskupams lankantis Vatikane ad limina apostolorum vizito metu buvo paprašyta popiežiaus leidimo karūnuoti vainiku Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslą. Popiežius maloniai priėmė ir patenkino šį prašymą. Paveikslas iškilmingai vainikuotas per 1988 m. Marijos Dangun Ėmimo iškilmės atlaidus. Rugpjūčio 15 -oji tais metais pasitaikė pirmadienį (darbo dieną), tad paveikslo vainikavimo iškilmių diena pasirinkta rugpjūčio 14-oji, sekmadienis.

Prie malonėmis garsėjančio paveikslo radome padėtus paveikslėlius su malda Pivašiūnų Marijai

Švenčiausioji Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda, Dievo ir mūsų Motina! Tavo padedami ir užtariami mes tikimės išmelsti malonių sau, Bažnyčiai ir Tėvynei.

Nuliūdusiųjų Paguoda, Tavęs nuolatos šaukiasi vargų prispaustieji ir baimės apimtieji. Tavyje paguodą ir paramą suranda visi, kurie ieško Tavo pagalbos, kai šeimas ir kraštą ištinka nelaimės.

Bažnyčios Motina, apsaugok mus nuo pavojų, suteik tikėjimo dovaną, gelbėk nuo dvasinės mirties, pagydyk abejingas širdis, duok malonių mūsų sielai ir kūnui. Mes trokštame būti Tavo Sūnaus Prisikėlimo dalininkai.

Pivašiūnų Marija, Tavo globai pavedame Šv. Tėvą, vyskupus, kunigus, visas Dievui atsidavusias sielas, Lietuvos jaunimą ir Bažnyčią. Amen.

Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui…

Aprobuota
Vysk. J. Matulaitis
Kaišiadorys, 1994 09 27

Bažnyčioje pasimeldėme prie šoninių altorių: Nukryžiuotojo, šv. Benedikto ir  šv. Jono Krikštytojo.

J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas pasveikino visus piligrimus susirinkusius  į Pivašiūnus. Sveikino karitiečius ir visus pasišventusius žmones, kurie liudija Dievo ir artimo meilę. Vyskupas priminė, kad Pivašiūnuose švenčiant Marijos aštuondienį yra šventinami žolynai, o po Šventųjų Mišių pašventino ir maldininkų atsineštas devocionalijas.

Vyskupas emeritas Juozas Matulaitis homilijoje kalbėjo apie gyvus pavyzdžius, kada Dievas buvo nusileidęs į konkrečių žmonių gyvenimus. Dievas nusileidžia į tą dvasios skurdą, kad iš ten iškeltų. Dievas nepamiršo žmogaus po Adomo ir Ievos nuopolio. Jis atsiuntė savo Sūnų, kad per Jį mes gyventume. ,, Dievas yra meilė ir kas pasilieka Meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame" (1Jn 4,16b). Baigdamas kalbėti, vyskupas Juozas kvietė piligrimus melsti Nuliūdusiųjų Gynėją, kad ji būtų pas savo Sūnų Užtarėja, o mes patys nepristigtume tos gerumo alyvos, nešdami tą Dievo padovanotą šviesą kitiems.

Po Šventųjų Mišių Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas linkėjo susirinkusiems mąstymo, galvojimo atnaujinimo. Linkėjo suvokimo, kad Dievo darbus darome ne patys, bet pats Dievas dirba per mus. Linkėjo suvokimo, kad Dievas nori daryti per kiekvieną savo darbus. Vyskupas linkėjo grįžti iš Pivašiūnų su Marijos širdimis ir nauju užsidegimu vykdyti Dievo valią.

Kėdainių šv. kankinio Jurgio parapijos informacija

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės