2019 m. Rugpjūčio 23 dienos minėjome Baltijos kelio 30-metį. Išvakarėse per Marijos Karalienės minėjimą šv. Jurgio bažnyčioje buvo aukojamos vakaro Šv. Mišios už Tėvynės laivę ir jos gynėjus, kurias aukojo klebonas Artūras Stanevičius.
Marija, Baltijos kelio Karaliene, melski už mus
Susirinkusius šv. Jurgio bažnyčioje parapijiečius ir svečius sveikindamas klebonas kalbėjo:
„Šiandien pasitikdami Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, ir minėdami Baltijos kelio dienos 30-metį susirinkome maldai už Tėvynės laisvę ir laisvės kovotojus.
Nuoširdžiai sveikinu garbiuosius svečius: Kėdainių rajono merą Valentiną Tamulį, LR Seimo narį Darių Kaminską, Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopą ir vadę Kristiną Župerkienę. Sveikinu visus mūsų parapijos svečius ir brangius parapijiečius.
Už Tėvynę Lietuvą šiandien meldžiamės visuotinei Bažnyčiai minint Švenčiausiąją Mergelę Mariją Karalienę. Švenčiausios Mergelės Marijos litanijoje yra 13 kreipinių, kuriuose išvardijami Marijos kaip Karalienės titulai.
Švenčiausioji Mergelė Marija Karalienė pagimdė Dievo sūnų, Taikos Kunigaikštį, kurio Karalystei nebus galo. Krikščionys tikintieji sveikina ją kaip dangaus Karalienę ir gailestingumo Motiną. O mes šiandien švenčiantys Baltijos kelio ir mūsų visų vienybės dieną melskimės tardami:
Marija, Baltijos kelio Karaliene, melski už mus,
Marija, mūsų vienybės Karaliene, melski už mus,
Marija, mūsų laisvės Karaliene, melski už mus,
Marija, Lietuvos Karaliene, melski už mus.
Homilija
Homilijoje klebonas Artūras Stanevičius remdamasis Evangelija atsakė į šiandieną mums iškylančius klausimus, priminė Dievo įsakymus, rodos taip gerai išmoktus mintinai, laisvą valią ir teisę rinktis, nepasiklysti vertybėse, semtis stiprybės iš pirmųjų amžių krikščionių ir nugalėti silpnybes:
„Šiandienos Evangelija ragina mus į Viešpaties pokylį ateiti nesuteptu vestuvių drabužiu, ištyrintu nuoširdžia mūsų atgaila ir geraisiais darbais. Viešpats nori, kad su tuo tyru teisumo drabužiu būtume ne tik amžinai, bet ir visi drauge sudarydami vieną teisumo, šventumo ir gerų darbų kūną, kurio galva yra Kristus. Tas kūnas tai šventoji Bažnyčia, bet tuo pačiu tas kūnas yra ir mūsų Tėvynė.
Šiomis dienomis minime Baltijos kelią. Tai vienur, tai kitur kyla diskusijos, o kokiems iššūkiams, kokiems darbams reikia ryžtis dabar? Kokį kelią turime rinktis dabar, nes prieš 30 metų viskas buvo tarsi ir aišku-siekti laisvės. O gal dabar nieko nereikia daryti, nes jau viskas padaryta, belieka tik pokyliauti? Atsakymas labai paprastas, o svarbiausia paties Viešpaties padiktuotas-išlaikykite vienybę mylėdami vieni kitus, atsiprašydami vieni kitų ir Dievo už savo nuodėmes. Saugokite Krikšto drabužį tyrą-laikydamiesi Dievo įsakymų. Krikščionis niekada negali paliauti mylėjęs. Meilė buvo išskirtinis pirmųjų amžių krikščionių bruožas, meilę puoselėti turime ir mes.
Mes galime nustebti, nejau tai taip paprasta, nejaugi tik tiek tereikia, nejaugi tik tokiam iššūkiui reikia ryžtis, kad Tėvynės laisvė būtų saugi ir laisva, o mes joje laimingi. Kristus mums sako: - „Taip, tik tiek“, bet tuo pačiu tai yra labai daug, nes mes ant savo pečių nešiojamės ne tik nuodėmių, bet ir silpnybių pilnus maišus.
Štai pavyzdžiui pamėginkit bent kurį laiką laikytis pirmojo Dievo įsakymo „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“. Jo laikydamiesi neskaitykit horoskopų, neburkit savo ateities kortomis, nežiūrėkit pseudo mokslinių ekstrasensų laidų per televiziją. Turbūt iš karto išgirsime pasiteisinimą, kad tai tik žaidimas, tai juk nerimta. Kartais net Kas čia tokio? Ko čia tas kunigas kabinėjasi? Tad vis dėlto gal ir nelengva, gal ir nemažai dvasinių pastangų reikia įdėti nugalint save, ir savo kvailus įpročius, ir norint gyventi pagal Dievo valią.
Iššūkiu taps, bet kuris kitas Dievo įsakymas. O mes sugalvosime begalę pasiteisinimų, kad tik Dievo įsakymų nereikėtų laikytis.
Šiandien pirmasis Šv. Mišių skaitinys mums pateikė ypatingos aukos pavyzdį laikantis pažado Dievui, kad tauta būtų išlaisvinta. Kai kas pasakys, kad tai neteisinga Dievo samprata ir toks pažadas, ir auka neteisinga. Bet tai buvo didžios meilės ir pasitikėjimo Dievu išraiška. Išrinktoji tauta tapo laisva.
Šių dienų žmogui sunku suvokti pasiaukojimą už Tėvynę iki mirties. Nereikia aukoti savo vaikų ar artimųjų, nors dar visai neseniai mūsų partizanai ir laisvės gynėjai aukojo savo ir artimųjų gyvybes, kad Tėvynė būtų laisva. Motinos ir žmonos stovėdamos šalia savo išniekintų vaikų ir vyrų palaikų negalėdavo prisipažinti, kad tai jų brangiausieji. Negalėdavo net apverkti. Tik žvelgė ir meldėsi širdyse: „Dieve, priimk mūsų kančią ir auką“.
O šiandieną ne vienas garsiai ir su patosu dainuodamas „Aš labai myliu Lietuvą“ įsivaizduoja, kad taip jis aukojasi už Tėvynę, ir net nesusimąsto, kad Tėvynė - šalia stovintis nuskriaustas žmogus į kurį jis kartais net nekreipia jokio dėmesio.
Šiandien mes meldžiame „Dieve, saugok mūsų Tėvynę.“ Bet ar šią mūsų maldą palydi auka? Ką iš tiesų esame pasirengę paaukoti, ar tik lūpų tariamus žodžius ir tai kas mums nereikalinga, ar tai kas labai brangu - Dievo įsakymais nuplautą, tyrą ir nesuteptą savo gyvenimą? Amen.“
Baltijos kelio dienai Visuotinėje maldoje meldėme
Viešpatie Dieve, meilingai pažvelk į savo tarną Pranciškų, kurį išrinkai ir paskyrei vyriausiuoju vyskupu. Saugok Jį sveiką ir tvirtą savo Bažnyčiai – šventajai Dievo tautai valdyti.
Viešpatie, globok mūsų valstybę, jos kūrėjus ir vadovus, apdovanok juos ryžtingos drąsos, teisingų sprendimų bei neišblėstančios atsakomybės dvasia.
Ši diena – tai mūsų tautos vėliava: vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Gerasis Dieve, sustiprink mus, kad Baltijos kelio dvasia, laisvės troškimas ir vienybė išliktų mumyse per amžius.
Gerasis Dieve, priimk mūsų maldas už Baltijos kelio žmones kaip mūsų padėką už įkvėpimą žengti laisvės keliu, už tautos nacionalinės savimonės atgaivinimą.
Gerasis Dieve, neleisk, kad kovotojų už laisvę vardai būtų ištrinti iš mūsų širdžių, suvienyk mus maldoje, bendrystėje ir vienybėje, saugant laisvės aukų atminimą.
Dieve, padėk mums surasti savyje jėgų peržengti siaurus interesus ir dar tvirčiau suremti pečius, įveikiant visus išbandymus, saugant laisvės ugnį, kuriant dabarties ir ateities Lietuvą.
Viešpatie, į amžinybės prieglobstį priimk visus mūsų brolius ir seseris, paaukojusius savo gyvybę dėl mūsų laisvės.
Gerasis Dieve, neleisk, kad kovotojų už laisvę vardai būtų ištrinti iš mūsų širdžių, suvienyk mus maldoje, bendrystėje ir vienybėje, saugant laisvės aukų atminimą.
Dieve, padėk mums surasti savyje jėgų peržengti siaurus interesus ir dar tvirčiau suremti pečius, įveikiant visus išbandymus, saugant laisvės ugnį, kuriant dabarties ir ateities Lietuvą.
Viešpatie, į amžinybės prieglobstį priimk visus mūsų brolius ir seseris paaukojusius savo gyvybę dėl mūsų laisvės.
Atnašos Šv. Mišių aukai minint Baltijos kelio dienos 30 - metį
Gerasis Dieve, palaimink šias gėles ir žvakes kaip mūsų dėkingumo išraišką Tau ir Baltijos kelio žmonėms už iškovotą Lietuvos nepriklausomybę. Gėles ir žvakes padėsime prie paminklo laisvės kovotojams Skongalio gatvėje.
Šv. Mišių aukai atnešame Ostiją ir vyną. Mes atnašaujame šiuos žemiškus vaisius dėkodami Viešpačiui už visas mums sutiktas malones ir už tautai padovanotą laisvę.
Prieš 30 metų visi buvome kelyje – kelyje į laisvę
Rugpjūčio 23 dieną kaip ir prieš 30 metų klebonas Artūras Stanevičius ir parapijiečiai jungėmės prie kitų miestelėnų ir autobusais vykome į Baltijos kelią, kur stovi kėdainiečių pastatytas kryžius.
Gavę dovanų trispalves Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavėles laikėme jas rankose tarsi tris seseris vieną šalia kitos. Renginyje koncertavo kultūros centro etnografinis ansamblis „Seklyčia“. Kalbėjo Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, Lietuvos sąjūdžio Kėdainių skyriaus nariai: Vytautas Polikaitis, Zita Civilkaitė, Irena Leškienė ir kiti. Liepsnojo laužas. Prie kryžiaus gėles ir žvakeles padėjo LR Seimo narys Darius Kaminskas, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, vicemeras Paulius Aukštikalnis, Irena Leškienė ir kiti. UAB „Laumetris“ pagamintuose stenduose puikavosi vėjo plaikstomos trijų Baltijos šalių trispalvės, o šalia jų stovėjo tos pačios gamyklos pagamintas atminimo ženklas: BALTIJOS KELIAS 1989 – 2019.
Trisdešimtą kartą visi susikabinome rankomis. Pagyvenusi moteris graudinosi atvėrusi savo prisiminimus ir potyri čia pat prieš 30 metų. Nesijaudinti buvo neįmanoma. Po to keliavome į Mūšios miško parką Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti, kuris randasi Ukmergės rajone, kuris pradėtas kurti 1993 m. Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, dimisijos pulkininko, monsinjoro Alfonso Svarinsko.
Čia koncertavo rajonų etnografiniai ansambliai. Praskridęs lėktuvas pabėrė gėlių žiedų. Parasparniai atskrido prie autobusų su mumis atsisveikinti.
Atmintis išlieka. Tą pačią dieną prieš 30 metų visi buvome kelyje – kelyje į laisvę. Ji lyg aušra jau brėško mūsų sąmonėje, skleidėsi jausmuose – nesulaikoma ir galinga srovė pramušanti užtvaras.
Genė Sereikienė
Nuotraukos straipsnio autorės ir Vytauto Karlos