Drėgną šiurpulį neša per žemę ruduo. Šlapi lapai prabyla lietaus kalba. Nežinia, kaip sulaikyti rodos vos akimirkai pasirodančią apniūkusią dieną... Vėlinių laikas, Vėlinių debesys, vėjų maldos. Verkia, rasoja langai, užverktos chrizantemų akys. Kada apmiršta gamta ruduo mus moko būti. Artimųjų amžino poilsio vietose uždegėme žvakes, nuolankiai jiems lenkė galvas mūsų rankose sušildytos gėlės. Byrėjo maldos, kartais bežodės...

Vėlinių oktavos Šv. Mišiose, kurias kasdien aukojo klebonas Artūras Stanevičius buvo kartojami anapilin išėjusių vardai, giedamos giesmės, kalbamos maldos. Marijos legiono, Motinų maldoje, Gyvojo Rožyno maldų grupių ir caritas rūpesčiu buvo uždegtos žvakelės šventoriuje prie kunigų kapelių, prie paminklo „Lietuvos kankinių atminimui 1940-1990,“ prie kryžių „Tremtinių“ bei „Bolševizmo aukoms atminti,“ prie Atminimo lentos Igarkos tremtiniams.

Buvo aukojamos Šv. Mišios už šventoriuje palaidotus ir šioje bažnyčioje dirbusius anapilin išėjusius kunigus.

Lapkričio 3 dieną klebonas Artūras Stanevičius aukoja Šv. Mišias už mirusius ir žuvusius partizanus, tremtinius, politinius kalinius, savanorius ir šaulius. Prie altoriaus buvo atneštos: Lietuvos Trispalvė, Tremtinių ir Šaulių vėliavos. Šv. Mišiose dalyvavo šauliai ir tremtiniai, parapijos maldininkai, maldų grupės. Giedojo didysis bažnyčios choras vadovaujamas Aušros Giedrienės.

Tremtiniai atnašavo gėles ir žvakeles, kurias vėliau nunešė prie Tremtinio kryžiaus Kauno kapinėse. Visuotinėje maldoje Dievo meldėme mirusiems dangaus džiaugsmo.

Po Šv. Mišių drauge su klebonu Artūru Stanevičiumi rinkomės prie kryžiaus esančio šventoriuje „Bolševizmo aukoms atminti“, kur sugiedojome „Viešpaties Angelo“ maldą, giesmę „Marija, Marija ...“, „Lietuvos himną“, „Lietuva Brangi“ ir „Vai, ko nusižvengei bėrasai žirgeli“.

Šventoriuje prie Kryžiaus kalbėjo Lietuvos Tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus vadas Jonas Šleževičius, Povilo Lukšio šaulių kuopos vadė Kristina Župerkienė, Irena Stanislauskienė ir šių eilučių autorė.

Buvo gilios maldos, atminties ir susimąstymo laikas už tuos ir su tais, kurių šioje žemėje nebėra bei pasidžiaugimas tuo, kad šiandieną mes gavome daug-ryto šviesą.

Klebono paramos dėka agapėje šildėmės karšta arbata ir skanavome tortą.

***

Paklūpokite rudenio lapai

Sužvarbę, šerkšnoti

Prie bebalsės

Tėvo ir Motinos širdies.

Žemės žaizda užsitraukė,

Gedi takas negrįžtančių,

Pavargo slenkstis laukimu,

Paseno namas...

Žemėje nėra vartų

Pro kuriuos įeitumėte...

Rudenio Vėlinės...

Lapai vynioja, visto

Paskutinius šiltus saulės spindulius,

Tirpsta žvakės,

Vėjas nusineša žodį maldos,

Chrizantemos atiduoda žydėjimą.

Sužvarbę lapai takuos

Paklūpokite, pašiurenkite

Prie gyvybę davusių širdies.

Tegul dangaus šviesa

Juos šildys ir jiems švies.

Genė Sereikienė

Eilės straipsnio autorės

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės ir Vytauto Karlos