Sekmadienį Marijos legiono iniciatyva buvo organizuotas 110–ųjų gimimo metinių Kėdainių miesto, Kėdainių krašto, Lietuvos Respublikos nusipelniusios gydytojos Teklės Bružaitės paminėjimas, kuris prasidėjo Šv. Mišios. Šv. Mišias aukojo klebonas Artūras Stanevičius.

Teklė Bružaitė gimė 1909 rugsėjo 23 dieną Šilutės rajone, Juknaičių kaime. 1933 metais Teklė baigė Kauno VDU medicinos fakultetą. Pirmoji jos darbovietė buvo  Kauno šv. Luko ligoninė.  1934 metais gydytoja Teklė Bružaitė atvyko dirbti į Kėdainių apskrities ligoninę, o nuo 1936 m  iki 1944 m dirbo Kėdainių rajone, Grinkiškio valsčiaus medicinos punkto vedėja. Nuo 1944 m. Teklė Bružaitė dirbo Kėdainių apskrities ligoninės ambulatorijos gydytoja, vaiko ir moters konsultacijos skyriaus vedėja, greitosios pagalbos gydytoja, Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, Kėdainių centrinės ligoninės Vaikų konsultacijos vedėja, Vaikų ligų skyriaus vedėja. Nuo 1962 m. iki mirties Teklė Bružaitė dirbo Kėdainių centrinės ligoninės Vaikų poliklinikos gydytoja-pediatre.

1990 Gydytojai Teklei Bružaitei suteiktas Kėdainių miesto garbės pilietės vardas, 1991 metais Kėdainių krašto garbės pilietės vardas, Lietuvos Respublikos nusipelniusios gydytojos vardas. 1988 metų lapkričio 6d. Kėdainių gydytoja Teklė Bružaitė ir mokytojas Jonas Viržonis iškėlė lietuvišką Trispalvę pašventintą Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje virš Kėdainių rotušės. Gydytoja buvo šaulė. Ji prieš Antrąjį pasaulinį karą Grinkiškyje įstojo į šaulių sąjungą.

Kada mes galvojame, kam padėti, svarstome ar tas, ar kitas žmogus vertas pagalbos gydytoja Teklė Bružaitė apie tai negalvojo. Atėjusi į žemę meilei ir tarnystei Teklė tą misiją šventai vykdė. Ją pažino ne vien Kėdainiai. Ligos ištikti žmonės atvykdavo iš atokiausių Lietuvos kampelių. Gydytoja ir pati ateidavo į šeimą pažiūrėti kaip jaučiasi jos gydomas ligoniukas. Ypatingai globojo vaikus. Pati sudarydavo vaistų sudėtį. Puikiai gydė pneumoniją. Vien paklausiusi  fonendoskopu nustatydavo diagnozę, o jei būdavo kas neaišku siusdavo atlikti tyrimus.

Daug dėkingų širdžių tą kartą susirinko bažnyčioje į paminėjimo ir padėkos Šv. Mišias... Dar dirbdama Grinkiškyje Teklė tapo šaule.

Su visa pagarba Šv. Mišiose dalyvavo Kėdainių šaulių kuopa ir vadė Kristina Župerkienė, Bažnyčios maldos grupės: Marijos legionas, Gyvojo Rožyno kalbėtojos, Caritas, parapijos bendruomenė, Pirmajai Komunijai besiruošiantys vaikai. Visi norėjo prisidėti nors maža dalele prie šio gražaus Marijos legiono maldininkių inicijuoto gydytojos Teklės Bružaitės 110 –ųjų metinių paminėjimo bažnyčioje. Caritas iki Šv. Mišių sukalbėjo vieną dalį Rožyno už Teklę Bružaitę, nupynė ilgą tujų juostą, kurią atnašavo Šv. Mišiose. Marijos legionas atnašavo gėles ir žvakeles. Visuotinėje maldoje prašėme Viešpatį, kad būtume stiprūs ir gebėtume taip mylėti savo artimą ir jam tarnauti kaip mylėjo žmogų ir jam tarnavo gydytoja Teklė Bružaitė. Meldėme dangaus džiaugsmo mūsų tikėjimo seseriai Teklei Bružaitei.

Šv. Mišiose dalyvavo Teklės dukterėčia ilgametė mokytoja Valerija Daugvilienė, kuri įdomiai papasakojo apie savo teta Teklę. „Kėlėsi anksti, nes jau 6 val. ryto priimdavo pacientus namuose, o 7 val. eidavo į darbą Kėdainių centrinėje ligoninėje. Daktarė mėgo vaikščioti pėstute. Žmonės matydavo kaip nedidukė, nešina rankine gydytoja pėstute eidavo iš darbo arba į darbą. Mėgo pasivaikščioti ir savo kieme prieš miegą. Rytais darė mankštą, sportavo. Gyveno ji su Juzyte savo seserimi. T. Bružaitė kilusi iš gausios šeimos.

Po Šv. Mišių bažnyčioje organizuota valandėlė „Širdies šviesa“, kurios metu buvo širdingai padėkota Klebonui Artūrui Stanevičiui už Šv. Mišių auką.

Čia apie gydytoją kalbėjo klebonas Artūras Stanevičius, Teklės dukterėčia Valerija Daugvilienė papasakojo apie gydytojos gyvenimą. Kėdainių krašto literatai Dedikacijų Kėdainiams knygoje dedikavo eiles ir gydytojai T. Bružaitei. Marijos legionierė Virgilija Bobinienė perskaitė Didonos Barauskienės eilėraštį dedikuotą gydytojai.

Šauliai, Marijos legionierės, bažnyčios choras, Teklės dukterėčia Valerija Daugviliene vyko į Kauno kapines prie Teklės Bružaitės kapo uždegti žvakelių ir padėti gėlių. Caritas grupė su vadove Melanija Pivoriene apjuosė paminklą žalių tujų juosta. Bažnyčios choras drauge su šauliais ir visais atvykusiais sugiedojo „Viešpaties Angelo“ maldą ir „Marija, Marija...“

Agapėje savo prisiminimais dalijosi 50 metų vaistinėje išdirbusi Janina Baltuškienė, kuriai nuolat teko bendrauti su gydytoja Tekle Bružaite: „Būta ir pavydo. Kartą paskambino sveikatos ministras ir pasakė man, kad yra skundas prieš gydytoją ir reikia surinkti visus jos ligoniams išrašytus receptus“. Surinkau tuos receptus. Mat gydytoja be leidimo priiminėjo pacientus savo namuose. Sutikusi Teklę pasakiau ir apie ministro skambutį, ir apie receptus. Gydytoja labai nusiminė, kad jai nebeleis priiminėti pacientų namuose, bet gavosi taip, kad skundas norint gydytoją apriboti padėjo jai išspręsti gydymo namuose klausimą. Gydytojai T. Bružaitei buvo leista keletą valandų priimti ligonius namuose. Ji tam gavo teisėtą leidimą“. Mokytoja Virgilija Bobinienė pasakojo, kad tik Teklės Bružaitės dėka išgyveno jos sūnus. Daug gražių atsiminimų apie gydytoją buvo papasakota tą sekmadienio popietę. Janina Meškauskienė pasakojo, kad gydytoja labai mėgo liaudies dainas. Šauliai padainavo keletą liaudies dainų, kurias labai mėgo velionė gydytoja.

Norėta jos vardu pavadinti Kėdainių centrinę ligoninę. Manau, kad gydytoja nusipelnė, kad būtų vienaip ar kitaip įamžinta. Tai būtų palikimas ateinančioms kartoms, kad žmogus atėjęs į žemę meilei ir tarnystei gali daug nuveikti savo artimo labui.

Nemylėdama žmogaus gydytoja būtų nenuveikusi tiek kilnių darbų, kurių svarbiausias buvo gelbėti artimo gyvybę ir jį gydyti. Ji pateisino savo kilnų vardą įrašydama jį savo darbais į žmonių gyvenimus.

Genė Sereikienė

Nuotraukos šaulio Vytauto Karlos