Gamta gyvena įprastu ritmu, o mes stebimės, kad vėl apsisuko liturginių metų ratas. Taip greitai, tarsi skubėtų visi pasaulio laikrodžiai. Tie  akimirkų blyksniai iš kurių susideda mūsų darbai, kasdienybė ir šventės skriete praskriejo. Ko buvo daugiau nutolusiose akimirkose: laimės proveržių, susitikimų džiaugsmo, liturginių kelionių įspūdžių, o gal mūsų neaplenkė nusivylimas, išdavystė, skriauda...

Advento rimtyje, susikaupimo tyloje apmąstome prabėgusius metus, prisimename žmones su kuriais dalinomės žodžiu ir širdies šiluma, kartais ašara...

Gruodžio 1 dieną klebonas Artūras Stanevičius aukojo bažnytinių liturginių Viešpaties metų pradžios - Advento Šv. Mišias. Adventas prasidėjo gruodžio mėnesio pirmąjį sekmadienį ir tęsis keturias savaites - nuo pirmojo sekmadienio iki Kūčių dienos. Matome, kaip pasikeitė bažnytinių drabužių spalva. Dabar ji violetinė.

Jau prieš savaitę tikintieji nešė advento vainikus į bažnyčią. Pamokoje su vaikais aptarėme, kaip reikia gaminti advento vainikus, iš kokių medžiagų, kad būtų natūralūs kuo mažiau blizgūs, nes čia dar ne Kalėdų eglutė, kurią išpuošime prieš pat Šv. Kalėdas, kaip karalaitę. Mokiniai advento vainikus gamino su savo tėveliais namuose. Renatos Šimanauskienės dukrai Mildai dešimt metų. Ji drauge su mama advento vainiką darė pirmą kartą. „Gavosi neblogai“, - džiaugėsi mergaitė. Antrokai Tavijus ir Eimilė bei trečiokė Elinga taip pat pirmą kartą atnešė Advento vainikus pašventinti į bažnyčią. Katechezės vaikai savo darbus atliko atsakingai ir kruopščiai. Kai kam tai buvo nauja patirtis.

Tą sekmadienį du bažnyčios stovai puikavosi adventinių vainikų gausa, įvairove ir jų kūrėjų  išmone. Klebonas Artūras Stanevičius advento vainiką prilygino advento kalendoriui. Pagal, kurį artėsime link Šv. Kalėdų uždegdami kas savaitę po naują žvakę. Uždegęs pirmąją Pranašų žvakę klebonas pašventino advento vainikus, kaip ir atnašautas Caritas žvakes bei Kalėdaičius.

Buvo prisiminti simboliai. Advento vainikas simbolizuoja nesibaigiantį ratą - negęstančią saulę, eglių ir pušų šakos gyvybės simboliai. Žvakių šviesa simbolizuoja tikėjimo šviesą ir Kristų, kuris neša į žemę šviesą nuskaidrinančią žmonių gyvenimus. Kristus yra pasaulio šviesa. Jėzus vėl prabilo: „Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą”. Jn 8,12.

Advento metu vaikai pakvies tėvelius maldai uždegdami: Pranašų, Betliejaus, Angelų ir Piemenėlių žvakes. Adventas maldos, susikaupimo, gerų darbų metas. Taip pat ir apmąstymo akimirkos - gal esame užstrigę nuodėmėje, ką nors nuskriaudę ar įžeidę, o gal kam nors labai reikia mūsų pagalbos, gero žodžio, apkabinimo, paguodos.

Prisiminkime ir maldą. Skubėdami, įsisukę kasdienybės verpetuose, neberadome jai laiko. Susikurkime savo širdyje mažytę šventę, atsiverkime Dievui.

***

Bėgom, lėkėm, skubėjom

Nepastebėdami net saulės

Tekančios,

Nei krintančios žvaigždės...

Kartais malda išbyrėdavo pro lūpas,

Vien žodžiai –

Barbenimas lietaus lašų...

Be meilės, be širdies...

Užsukti šaltojon bažnytėlėn

Nepanorom,

Praskubėjom paskendę reikaluos...

Todėl, kada mieguistas rytas

Kūrėjo šviesą geria,

Gyvūnija nubudus skuba sveikint Jo

Maldai širdis man atsivėrė –

Toksai palaimos rytas žmogui, boružėlei, gėlei...

Aukštybių dovana.

Meldžiu Kūrėjau, kad tau nenusidėčiau,

Nenusivilčiau ir kitais,

Kilnumo siekčiau: mintimis, žodžiais

Ir darbais.

Genė Sereikienė

Nuotraukos ir eilės straipsnio autorės, Vikos Makaveckienės ir Klaudijos Mikalajūnaitės