Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2020-03-01 Maldos diena už pasaulyje pabirusius lietuvius

Pirmoji pavasario diena Gavėnios laike

 

Pirmoji pavasario diena. Gavėnios laikas. Į bažnyčią rinkomės anksčiau, kad galėtume susikaupti ir pasirengtume Kryžiaus Kelio stočių apmąstymui.

Kęstutis Mugas nešė Kryžių, o caritietės dvi degančias žvakes. Šalia jų rikiuojasi Marijos Legiono maldininkės. Bažnyčios Didysis choras pasirengia giedojimui. Katechetės Genovaitė Matusevičienė ir Genė Sereikienė skaito Kryžiaus Kelio stotelių tekstus. Prie jų prisijungia ir tęsia skaitymus Sutvirtinimo sakramentui besiruošiantis jaunimas. Su giesmėmis, maldomis ir nuolankumo bei graudulio kupinomis širdimis apeiname keturiolika Jėzaus kančios stacijų žvelgdami į Kristaus kančios stotelių paveikslus ant sienų.

Prie mūsų jungiasi į bažnyčią atėję Pirmajai Komunijai besiruošiantys vaikai ir jų tėveliai, maldininkai parapijiečiai, Kėdainių krašto literatų sambūrio literatai. Kai kuriems tai nauja patirtis. Jie Kryžiaus kelią bažnyčioje eina pirmą kartą.

Tą dieną Šv. Mišių aukoje klebonas Artūras Stanevičius kviečia pasimelsti už Lietuvos žemės vaikus išeivijoje ir Tėvynėje primindamas, kad Šv. Mišios yra kaip padėka Dievui, kad esame ir, kad galime prisiminti vieni kitus bei vienytis maldoje. Jis perskaito arkivyskupo Gintaro Grušo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko ir prel. Edmundo J. Putrimo Lietuvos vyskupų konferencijos delegato užsienio lietuviams katalikams laišką:

 

Laiškas švenčiant Maldos už lietuvius visame pasaulyje dieną

 

Brangūs lietuviai,

 

Netrukus, kovo 11-ąją, minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Prabėgo trys dešimtys metų nuo dienos, kurią Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Daugelis pamena tą jaudulį ir džiaugsmą išgirdus, kad Lietuva vėl laisva ir nepriklausoma. Tuomet kiekvieno lietuvio, gyvenančio tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje, laukė klausimas: ką darysiu aš su šia atgauta Lietuvos laisve, ar būsiu laisvos Lietuvos pilietis, kaip elgsiuosi juo būdamas?

 

Įvairiais laikais Lietuvos žmonės keliavo svetur studijuoti, dirbti, gyventi. Nepriklausomybės atkūrimas paskatino juos permąstyti savo santykį su Lietuva, o į ją sugrįžusius – įsišaknyti į savo protėvių žemę iš naujo. Tie, kurie pasiliko svečiose šalyse, atnaujino ryšius su Lietuva kitaip: meldėsi už savo tėvynę, labiau padėjo giminaičiams Lietuvoje, atvykdavo vesti mokymų ir kursų ką tik atgavusiems laisvę žmonėms.

 

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Ateitininkų metais – švenčiame ateitininkų 110-ąjį gimtadienį. Ši organizacija ypač prisidėjo prie lietuvybės išsaugojimo išeivijoje, o po Nepriklausomybės atgavimo ugdo jaunas tėvynę mylinčių žmonių širdis ir protus Lietuvoje bei kitose šalyse. Ateitininkų šūkis – „Visa atnaujinti Kristuje!“. Kiekvienas iš mūsų, jei ir nesame ateitininkai, esame nuolat kviečiami atsinaujinti, atsiversti ir atnaujinti tai, kas yra aplink mus. Ateitininkų principai aktualūs kiekvienam iš mūsų: tautiškumas, šeimyniškumas, katalikiškumas, inteligentiškumas ir visuomeniškumas.

 

Meilę tėvynei reikia puoselėti ir ugdyti. Todėl esame dėkingi ne tik ateitininkams, bet ir visoms organizacijoms, kurios vienija lietuvius ir stiprina bendruomeniškumą: Pasaulio lietuvių bendruomenei, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, Lietuvos vyčiams, skautams bei daugybei kitų. Kiek stovyklų, sąskrydžių ir suvažiavimų ugdo jaunus žmones ir puoselėja lietuvybę išeivijoje! Dėkojame visų jų organizatoriams, vadovams ir dalyviams. Esame dėkingi lituanistinėms mokykloms, jų mokytojams ir darbuotojams, kad įtraukia į ugdymo programas ir tikybą. Nuoširdžiai ačiū katechetams, kurie rengia vaikus įkrikščioninimo sakramentams ir poras – santuokai. Dėkojame visiems, kurie, dirbdami savo kraštuose, teikia įvairiopą pagalbą Lietuvai. Jūs visi padedate ne tik geriau pažinti šaknis, bet ir atpažinti tapatybę bei semtis jėgų darbuotis dėl Lietuvos ateities.

 

Šventasis Jonas Pauliaus II, kurio šimtąsias gimimo metines šiemet švenčiame, išvykdamas iš Lietuvos Marijai pavedė Lietuvos ateitį linkėdamas, „kad šios kilniadvasės tautos vaikai, siekdami moralinės ir medžiaginės pažangos, Dievo Žodyje surastų šviesą ir paramą, deramai gerbtų kiekvieno žmogaus orumą, išlaikytų taiką visuomenėje ir dvasios ramybę“.

 

Šv. Kazimieras, Marijos mylėtojas ir Lietuvos globėjas, šiandien teužtaria kiekvieną lietuvį, kad įsišaknijęs širdyje Dievo Žodis būtų gyvenimo šviesa ir padėtų ugdyti lietuvių tautą ateičiai, puoselėjant tą laisvę, kuria džiaugiamės mes ir mūsų tėvynė.

 

+ Arkivyskupas Gintaras Grušas

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas

Prel. Edmundas J. Putrimas

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas

užsienio lietuviams katalikams

 

Visuotinė Malda

Visuotinėje maldoje jungėmės prie kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių nuoširdžių maldavimų Gailestingajam Dievui:

1. Už Dievo tautą Bažnyčią – tikinčiuosius ir ganytojus – meldžia Šiaurės Amerikos lietuviai –

Dangiškasis Gailestingasis Tėve, suteik savo palaimą ir išminties Dvasią mūsų Vyriausiajam Ganytojui Pranciškui, visiems jo padėjėjams ir mums, tikintiesiems, kad, atpažinę savo nuodėmę ir silpnumą, tavo malonės veikiami atsispirtume blogiui ir skelbtume Tavo Evangeliją.

2. Už Lietuvą – žemę, į kurią veržėsi Sibiro tremtinės Adelės Dirsytės mintys –

Visagali Dieve, Sibiro tremty sesuo Adelė Dirsytė ir daugybė ištremtųjų troško nors sapne pabūti Tėvynėje su savaisiais. Jos mintimis šiandien maldaujame Lietuvai dorovės, veržimosi į tikrąją tiesą, taip pat taikos ir ramybės visam pasauliui.

3. Už šeimą – namų tikėjimo mokyklą – meldžia Punsko-Seinų krašto lietuviai –

Viešpatie, ilgus amžius lietuviška maldaknygė mūsų šeimose stiprino tikėjimą ir padėjo išsaugoti gimtąją kalbą. Meldžiame, kad bendra tėvų ir vaikų malda ir toliau stiprintų, vienytų ir gaivintų mūsų šeimas.

4. Už brolius ir seseris lietuvius pasaulyje meldžia Australijos lietuviai –

Amžinasis Dieve, mokyk visuose pasaulio kraštuose gyvenančius lietuvius kaip vienos tautos didelę šeimą vieniems kitus priimti ir suprasti, tausoti ir užjausti, kad per kartų kartas brangintume bei ateičiai puoselėtume tautos gyvenimą ir papročius.

5. Už tikėjimo atnaujinimą ir evangelizaciją meldžia Vasario 16 gimnazijos Vokietijoje bendruomenė –

Gerasis Tėve, Krikšto vandeniu bei savo Kūnu ir Krauju mus gydai ir surenki į savo būrį. Tegul Tavo žodžio ir Tavo kūrinių naujai prakalbintieji žengia tikėjimo ir gailestingumo darbų keliu, nes Tu esi gyvenimo tiesa, negęstanti viltis ir tikėjimo sparnai.

6. Už ligonius, kalinius ir kančios prislėgtus žmones meldžia Pietų Amerikos lietuviai –

Viešpatie, Dvasios jėgos meldžiame ligoniams, kaliniams ir visiems kenčiantiems, kad jie patirtų Gailestingumo Motinos Marijos artumą ir gailestingus žmonių darbus bei žodžius. Miręs ir prisikėlęs Jėzau, perkeisk mus savąja laisve, šviesa ir viltimi.

7. Už jaunimą, kuris yra tautos ir Bažnyčios ateitis, meldžia Islandijos lietuviai –

Viešpatie Jėzau, kvietęs mažutėlius ateiti pas Tave, kalbink mūsų jaunimą, kad jaunuoliai Tave asmeniškai sutiktų, patirtų ir priimtų. Meldžiame jautrumo atpažinti per jaunus žmones Tavo siunčiamas malones ir su pasitikėjimu dalintis tikėjimo bei atjautos darbų tarnyste.

8. Už praeities kartas, kurios išlaikė lietuvybę išeivijoje, meldžia tikintieji Lietuvoje –

Ištikimasis Tėve, gimtinės netekę tremtiniai, priversti pabėgti ar savo valia išvykusieji svetur nepamiršo bei nepamiršta esą lietuviai ir augina savo šeimas neatitrūkdami nuo tautos kamieno. Meldžiame už visų kartų lietuvius ir lietuvių kilmės žmones išeivijoje, – priglauski mirusiuosius ir laimink visus tautos vaikus.

 

Dienos skaitinius skaitė Marijos legionierės - Virgilija Bobinienė ir šių eilučių autorė. Tikėjimo išpažinimą ir Visuotinę maldą – Krašto literatė mokytoja Renata Šimanauskienė ir  Monika Vekrikaitė.
Tautiečiai gyvenantys svetur kovo pirmąją dieną rinkosi bažnyčiose maldai. Tai buvo tarsi visų apsikabinimas ir susitikimas maldoje. Kilnu, kada tautiečiai vieni už kitus meldžiasi ir susišaukia maldoje, prisimena vieni kitus.

 

Literatūrinė akimirka

 

Gražią tradiciją puoselėja Kėdainių krašto literatų sambūrio literatai kasmet po Šv. Mišių bažnyčioje skaito savo eiles skirtas sesėms ir broliams lietuviams ir išeivių eiles atspindinčias jų sielų šauksmą, eiles skirtas Lietuvai, kuriose daug ilgesio ir meilės savo kraštui. Skaitai išeivių posmus ir ašaros kaupiasi akyse:
„Aš Nemuno tėvynėje
radau ir pasakų
pilis,
ir negražinamų
senų dienų pasaulį,
ir amžinos kūrybos didį žodį.
(Bernardas Brazdžionis)

Būdami toli jie jaučia „plakant savo žemės širdį."

 

Šiandieną savo eiles bažnyčioje skaitė Kėdainių krašto literatai:
Neringa Visockė, Renata Šimanauskienė, Irena Paplauskienė, Ignas Meškauskas ir šių eilučių autorė. B. Brazdžionio eilėraščius skaitė Vilija Racevičienė.

Labai derėjo šią dieną prie poetų eilių kanklių muzika. Kanklėmis grojo Oksana Morozovaitė.

Plojimais pasveikinome Krašto literatus – Ireną Paplauskienę iš Elektrėnų parsivežusią laureatės vardą ir Igną Meškauską gavusį Petkevičaitės Bitės vardo nominaciją.
 

Genė Sereikienė

Nuotraukos Vikos Makaveckienės ir Genovaitės Matusevičienės