Pamažu grįžtame į savo maldos namus-bažnyčias. Erdvioje Šv. Jurgio bažnyčioje susėdame kiek galima toliau vieni nuo kitų. Laikomės leistino atstumo. Veidus dengia kaukės.

Vėl visus tikinčiuosius sujungia bendra malda ir giesmė. Ateina suvokimas, kad žmogus negalėtų pakelti dvasinės tuštumos, kad dvasinė stiprybė teikia jėgų, o tikėjimas – vilties.

Kėdainių Šv. Jurgio parapijos tikintieji „Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną“ pradėjo dalyvavimu Šv. Mišiose, kurias aukojo klebonas Artūras Stanevičius.

Meldėmės už partizanus, karius, savanorius, šaulius, Povilo Lukšio šaulių kuopą bei mūsų visų vienybę.

Klebonas Artūras Stanevičius homilijoje kalbėjo: „Kiekvienose Šv. Mišiose drauge su vyriausiuoju kunigu Kristumi mes meldžiame ramybės mums, mūsų namams bei visam pasauliui, nes kur vienybė ten taika ir ramybė. Ten pradžia Dievo karalystės. Tėvynę Lietuvą mylintys piliečiai supranta, kad tik vienybėje mūsų stiprybė ir laisvė. Mes visi turime būti vienas kūnas: plačioji visuomenė, kariai ir partizanai, patriotinės organizacijos, visi Lietuvos piliečiai. Tad Dievo šviesa teapšviečia mūsų protus ir širdis, ir pripildo mus pagarbos bei meilės tauriu jausmu vienų kitiems.“

Prie altoriaus palaiminimui atnešamos gėlės ir žvakės, kurios po Šv. Mišių bus padėtos prie partizanų, laisvės kovotojų ir karių paminklų taip juos pagerbiant: Skongalio gatvėje, Dotnuvos gatvės kapinėse, Atminties skvere.

Nuskaidrinti Šv. Mišių liturgijos, gavę palaiminimą, pavasariui dosniai dalijant žydėjimą tikintieji nesibūriavo kaip visada glaudesniam pabendravimui  šventoriuje, bet išskubėjo į namus.

    Genė Sereikienė