Vasario 5-ąją dieną, Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos klebonas aukojo Šventąsias Mišias už parapiją ir parapijiečius, šaukiantis šv. Agotos užtarimo. Šventosiose Mišiose buvo šventinama duona ir vanduo, - šaukiantis šventosios užtarimo visiems parapijos gyventojams nuo gaisrų ir kitų nelaimių. Pašventintą duoną ir vandenį parapijiečiai galės parsinešti į savo namus.

Šv. Agota gyveno III a. Katanijoje (Pietų Italija, Sicilija). Dėl skaistybės nukankinta valdant imperatoriui Deciui (249-251). Kadangi buvo sudeginta, Šv. Agotos duona ir šventintas vanduo – tai priemonės prieš gaisrą, šaukiantis šventosios užtarimo. Tokia tradicija laiminti duoną ir vandenį, pasaulio krikščionims minint šią dieną, gyva ne vienoje šalyje.

Yra nemažai atvejų kada liudijama, kad kilus gaisrui iš tikrųjų ugnis arba greitai užgesdavo, arba vietos, kur Agotos duonelė būdavo padėta visai likdavo nepaliestos liepsnos.

Šv. Agota – ne tik labai gerbiama Bažnyčioje, bet viena labiausiai paplitusių šventųjų lietuvių liaudies skulptūroje. Retame Lietuvos miestelyje ar kaime nebuvo Agotos skulptūrėlės. Jos būdavo bendros visam kaimui. Dažnai šv. Agotos skulptūros stovėdavo ir sodybose. Statydavo skulptūras ir bažnyčių šventoriuose prašant globos ir apsaugos nuo gaisro.

Agota laikoma Katanijos globėja ir saugoja nuo ugnikalnių išsiveržimų, gaisrų, žaibų, žemės drebėjimų, stichinių nelaimių. Ji globoja Maltos riterių ordiną, aukles, žindyves, varpų liejikus, juvelyrus.

Lenkijoje moterys kreipdavosi į ją sirgdamos, ypač krūtų ligomis.

Iki XIV a. Agotos atributai buvo palmė ir kryžius, vėliau ji pradėta vaizduoti laikanti ant lėkštės nupjautas krūtis, su žnyplėmis, knyga, skraiste, liepsnojančiu pastatu ar duona.

Na, o šiandien, šv. Agotos minėjimo ryto nuotraukomis su mumis dalinasi Kėdainių Šv. kankinio Jurgio bažnyčios choro vadovė Aušra Giedrienė.

Kėdainių Šv. kankinio Jurgio parapijos informacija