Informacija » Naujienų archyvas spausdinti
2021-05-01 Tarpukario Lietuvos katalikių moterų draugijos paliktas ženklas

Gegužę bažnyčiose skamba gražiausios giesmės, maldos Švč. Mergelei Marijai. Tame laike gražiai įsirašė sekmadienis skirtas Motinoms, kada atsiveria įvairios iniciatyvos pagerbiant Motinas. Lietuvoje Motinos diena pradėta švęsti 1928 metais.  

 

IŠ NAUJO ATRASTAS

 

Kėdainiuose esančiose Dotnuvos kapinėse stovi paminklinis kryžius ant kurio užrašyta:

 

„MIRUSIOMS MOTINOMS

AMŽINĄJĮ ATILSĮ DUOK

JOMS, VIEŠPATIE

L.K.M.D-ja. 1939m.“

 

Tai Lietuvos katalikių moterų draugijos pastatytas paminklas.

Šį paminklą tarsi iš naujo atrado Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių Kėdainių skyriaus vadas Jonas Šleževičius. Paminklas stovi pačioje pradžioje Dotnuvos kapinių. Kadangi kapinės prasideda nedideliu ploteliu pievos tai visas atliekas po kapinių tvarkymo žmonės pradėjo pilti šalia paminklinio Kryžiaus ant tos pievos. Paminklo vos neužvertė atliekomis. Jis vos besimatė. Už to paminklo kunigo Jono Steikūno kapelis.

 

Sulaukė mero pagalbos

 

Tada Irena Stanislauskienė informavo Kėdainių rajono merą Valentiną Tamulį, kuris operatyviai organizavo šiukšlių ir įvairių nuolaužų išvežimą iš pievelės. „Aplinka greitai buvo sutvarkyta,“ - kalbėjo Irena.  Antrą kartą paminklas nukentėjo nuo kapinių vandalų, kurie paminklą tiesiog sudaužė į tris dalis. Tada Irena vėl kreipėsi į rajono merą. Kitą dieną po pašnekesio su Kėdainių rajono meru Valentinu Tamuliu paminklas jau stovėjo sutvarkytas, - džiaugiasi Irena.

 

Prisiminimų ir pagerbimo akimirka

 

Balandžio pabaigoje sulaukiau Irenos skambučio. „Artėja Motinos diena. Reikėtų aplankyti paminklą, prisiminti LKMD gražią ir kilnią 1939 metų iniciatyvą statant paminklą Motinoms. Paskaityti eilių,“ - ragino Irena.

Gegužės 1 dieną po Šv. Mišių šv. Jurgio bažnyčioje būrelis moterų atėjome prie paminklinio Kryžiaus. Padėjome gėlių. Sukalbėjome maldą.

Kėdainių krašto literatų sambūrio literatės Elvyra Kisielienė, Dana Morozovienė, Laima Bačiliūnienė ir šių eilučių autorė atsivertėme eilių bloknotus ir knygas. Paukščiams pritariant prie paminklo skaitėme eiles skirtas išėjusioms Motinoms.

 

Ankstesni Angelės Buškevičienės pastebėjimai

 

„Draugijos kūrimosi pradžia ir organizacijos gairės kilo 1907 m. rugsėjo 23-24 d. įvykusio pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo Kaune metu. Iškilus pasaulėžiūrinėms skirtybėms, kauniškės suvažiavimo iniciatorės sudarė organizacinį komitetą, parengė Lietuvių katalikių moterų draugijos įstatus, kuriuos Kauno gubernatorius užregistravo 1908 m. kovo 21 d. Draugijos tikslas – suvienyti lietuves katalikes moteris bendram kultūros, visuomeniniam darbui, kelti jų ekonominę gerovę ir spręsti moterų klausimą pagal Katalikų Bažnyčios mokslą. 1908 m. balandžio 26 d. Kaune įvyko pirmasis draugijos suvažiavimas, kuriame iš visos Lietuvos dalyvavo apie 200 moterų. Į pirmąją valdybą išrinktos: E. Vaitkevičienė (pirmininkė), J. Stanelytė, V. Lebkauskienė, M. Rabašauskienė, T. Kubilinskaitė, M. Račkauskienė, O. Paliulytė, Jankauskaitė. Greitai draugijos veikla išsiplėtė, ypač Kaune, skyriai steigėsi ir provincijoje. Draugija turėjo įvairių įstaigų, mokyklų. 1910 metais išleidžiamas laikraštis „Lietuvaitė“.

 

Angelė Buškevičienė. XXI amžius, 2003 m. balabdžio 18, Nr. 31.

 

Sąsajos su Šv. Jurgio bažnyčia

 

LKMD istorijoje yra minima ir Kėdainių šv. Jurgio bažnyčia. Internete randu nuotrauką su įrašu:

„Nespalvota grupinė fotografija, fotografuota lauke. Kun. P. Racevičius su kitais dvasininkais sėdi apsupti įvairaus amžiaus moterų. Reverse dedikacija „D. Gerb. Kapelionui Kun. P. Racevičiui padėjusiam švęsti metinę šventę“, Lietuvos Katalikių moterų draugijos Kėdainių Šv. Jurgio parapijos skyriaus antspaudas su data -1937 m. rugpjūčio m. 8 d.“

LKMD veikė iki 1940 metų. Irena Stanislauskienė apžvelgė LKMD veiklą tarpukario Lietuvoje, paminklinio Kryžiaus gelbėjimo istoriją, tvarkymo darbus, siūlė kasmet gegužę motinoms rinktis prie šio paminklinio Kryžiaus, atgaivinant atmintį apie LKMD veiklą, kuri buvo palietusi ir Kėdainių bendruomenę.

 

 

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės