Nubėgančio pavasario mėnuo turtingas šventėmis. Gegužę tikinčiųjų širdys kasdien kyla garbinti Švč. Mergelės Marijos, minėjome Motinos dieną.
Viduryje mėnesio sekmadienį sutapo net dvi šventės. Tai Šeštinės ir Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Kaip ir visuomet minint valstybines šventes taip ir šį kartą Šv. Mišiose dalyvavo Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis. Į bažnyčią rinkosi šauliai, tremtiniai bei politiniai kaliniai, žiniasklaidos darbininkai, parapijiečiai.
Klebonas Artūras Stanevičius aukojęs Šv. Mišias nuoširdžiai sveikino merą Valentiną Tamulį tuo pačiu pastebėdamas ir vardindamas svečius, parapijiečius bei kviesdamas pasimelsti už partizanus, karius, savanorius, šaulius. Buvo paminėti žiniasklaidos darbininkai ir šv. Jurgio bažnyčios internetinio puslapio kūrėjai.
„Šiandien švęsdami Šeštinių-Kristaus žengimo į Dangų šventę, girdime Viešpaties raginimą nešti Gerąją Naujieną visam pasauliui. Bažnyčia šioje šventėje ragina pasimelsti už žiniasklaidą, kad jos nešama žinia padėtų spręsti pasaulio problemas ir visiems žmonėms įkvėptų troškimą gyventi orų Dievo vaikų gyvenimą.
Šiandien minime ir partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.
Kiekvienose Šv. Mišiose drauge su vyriausiuoju kunigu Kristumi mes meldžiame vienybės ir ramybės mums ir mūsų namams, visam pasauliui, nes kur vienybė ten taika ir ramybė. Ten pradžia ir Dievo meilės karalystės.
Tėvynę Lietuvą mylintys piliečiai supranta, kad tik vienybėje mūsų stiprybė ir laisvė. Mes visi turime būti vienas kūnas: plačioji visuomenė, kariai, partizanai, patriotinės organizacijos, visi Lietuvos piliečiai. Tad, Dievo meilės šviesa teapšviečia mūsų protus ir širdis, ir pripildo mus pagarbos bei meilės vieni kitiems.
Nuoširdžiai sveikinu mūsų Kėdainių rajono merą Valentiną Tamulį.
Nuoširdžiai sveikinu mūsų Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopą ir vadę Kristiną Župerkienę.
Sveikinu mūsų Kėdainių krašto tremtinius ir jų vadovą Joną Šleževičių.
Sveikinu visus mūsų parapijos svečius ir brangius parapijiečius.
Šiose Šventosiose Mišiose melsdami brangios vienybės dovanos mums visiems, pasimelskime už mūsų Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopą ir į šią kuopą nuolat įsijungiantį jaunimą.
Pasimelskime už partizanus, karius ir visus savanorius.
Pasimelskime už visus kentėjusius, žuvusius ir mirusius partizanus, karius, šaulius ir savanorius.
Pasimelskime už kiekvieną dabarties šeimą užauginusią Lietuvai karį.
Pasimelskime už žiniasklaidą, kad jos skelbiamas žodis mus vienytų ir žadintų Tėvynės meilei.
Pasimelskime ir už mūsų parapijos internetinio puslapio kūrėjus: Genę Sereikienę, Genovaitę Matusevičienę, Viką ir Nerijų Makaveckus, Vytautą Karlą. Viešpaties palaima telydi juos - skelbiančius Dievo žodį mūsų parapijos šeimose.“
Šeštinių Šv. Mišias pradėkime pašlovindami Dangun žengiantį Atpirkėją,- tikinčiuosius pakvietė klebonas.
Prie altoriaus šauliai atnešė savo vėliavą. Dienos skaitinius ir Tikėjimo išpažinimą skaitė Kėdainių krašto literatė, mokytoja Renata Šimanauskienė ir šių eilučių autorė. Visuotinę maldą ir atnašų tekstą skaitė Irena Stanislauskienė.
Atnašos. Prie altoriaus buvo atneštos gėlės ir žvakės skirtos partizanų ir visų kovotojų kritusių už Lietuvos laisvę atminimo vietoms pagerbti: nuo Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio, nuo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Kėdainių skyriaus, nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Kėdainių skyriaus.
Po Šv. Mišių bažnyčios choras drauge su pamaldų dalyviais sugiedojo Lietuvos himną.
Bažnyčioje koncertavo Surviliškio folkloro ansamblis „Radasta“. Savo eiles skaitė Kėdainių krašto literatų sambūrio literatės: Renata Šimanauskienė, Zita Vozgirdienė ir šių eilučių autorė.
Genė Sereikienė
Pateikiu žiupsnelį literačių skaitytų tekstų:
Partizaninis
Iš šeimos kronikos
Tada tu nežinojai kas yra laisvė.
Buvai per mažas žinoti.
Už tat žinojai kas yra partizanų žeminė.
Galėjai rasti kelią į ją.
Stebėjaisi, kaip ant jos dangčio
Gali augti visada žaliuojanti eglė.
Žinojai medį ant kurio
Tavo sužeistas tėvas išraižė
Savo vardą, pavardę ir skaičius,
Kurių tu tada nesupratai,
Bet nubėgdavai paliesti tų skaičių ir to vardo.
Tu nežinojai kas yra laisvė,
Bet užsimerkęs galėjai rasti takelį javų lauke,
Kuriuo kas savaitę nešdavai sklidiną bidonėlį
Šilto Margės pieno Senelės pamelžto.
Kam ir, kodėl neklausei.
Pastatydavai jį vis toje pačioje vietoje miške
Ir bėgdavai tekinas atgal rugių lauku
Virš, kurių matydavosi tik bėgantis
Tavo plaukų kuokštas.
Kartais paklausdavai senelės: „kur mano tėtis?“
Mama slapstėsi, bet lankė tave slapčia.
Tu nežinojai kas yra laisvė,
Bet žinojai žodį partizanas.
„Mano tėtis partizanas“ - galėjai ištarti nebent sapne.
Dabar tu žinai kas yra laisvė:
Tėvo krauju suvilgyta miško samana,
Motinos išsiilgti, išlaukti laiškai gauti iš tremties,
Vaikystė be tėčio ir mamos,
Moksladraugių patyčios, kad tu kitoks,
Rugių varpų medžioklė nupjautame javų lauke,
Kad išgyventumėte su teta ir senele.
Ant Laisvės aukuro sudėtos kovotojų širdys.
Dabar tu žinai kas yra laisvė.
Supratai, kodėl nudžiūvo eglė
Ant partizanų žieminės dangčio.
Dabar nebelipi ant namo stogo,
Kad pamatytum Krasnojarsko kraštą,
Kuriame tremtino ir kalinio dalią nešė abu tavo tėvai.
Dabar tu žinai, kas yra laisvė.
Reikėjo patirti, išgyventi, pamatyti
Visą tai, kad sužinotum – užaugtum.
Dabar tu žinai, kokia brangi
Žmogui ir tautai yra laisvė.
Genė Sereikienė
Tu toli
Tu toli, aš tavęs neprišauksiu...
Tu toli, ten lėktuvai neskris...
Tu toli – aš tavęs nesulauksiu,
Net kai rudenį lapai nukris...
Kai ir vėl sužydės pakalnutės,
Traukiniai kai pro šalį bildės
Susirinksiu tave po truputį
Iš kvapų, iš garsų, iš širdies.
Tu toli, tu manęs negirdėsi.
Tu toli. Ten neplaukia laivai...
Aš čia tyliai truputį prisėsiu –
Nors mintim tu šalia pabuvai...
Renata Šimanauskienė
MEILĖ
Tu kažkur šalia –
Tarp praeities ir ateities,
Tarsi miražas,
Grįžulo ratuose,
Tarp žėrinčių žvaigždžių...
Buvai ir būsi
Toks artimas ir tolimas,
Nesuprastas, išteisintas,
Ilgesiu apkabintas,
Medžiu pavirtęs
Šalia žydinčio sodo.
Apgaubtas skraiste,
Nunerta iš meilės,
Mylintis ir mylimas
Sapnų labirintuose.
Zita Vozgirdienė
Nuotraukos Vytauto Karlos