„Tepatinka jam mano malda,

nes aš džiūgauju VIEŠPATYJE.“

(Ps 104.34)

Sekminių dieną minime gimimą Bažnyčios, kuri niekuomet nesijaučia pasiekusi savo tikslą, kaip kad kartais mano krikščionys, įsivaizduodami esą nepajudinama teisumo uola. Bažnyčia užsispyrusiai nestovi vienoje vietoje, bet nuolat eina pirmyn. Galima netgi būtų pasakyti, jog ją pirmyn stumia tas pats pirmųjų Sekminių smarkus vėjas.

Šios dienos Eucharistijoje garbiname Viešpatį ir meldžiame Dievo palaimos mūsų tėvams ir dvasios tėvams. Meldžiamės už mirusius tėvus, už jų amžinąjį išaukštinimą Dangaus Karalystėje.

Vaikų sveikinimų gėlės visiems tėčiams,- išpuoštas altorius.

Švęsdami tėvo šventę ir sveikindami šeimų galvas suprantame, kad daugelio vyrų ir tėvų netikėjimo nuodėmėmis sužeistą savimonę gali išgydyti tik Kristus, kuris kviečia vyrus, žmonas ir vaikus ateiti pas Jį. Kai šis kvietimas vykdomas, sutuoktiniai, būdami Jo artumoje, pirmiausia negali neatgailauti dėl padarytų klaidų. Jie vienas kito atsiprašo ir atleidžia nuoskaudas. Jie skuba prie Dievo gailestingumo šaltinio, kuris yra Susitaikymo sakramentas. Jie sekmadieniais nebepraleidinėja Šv. Mišių šventimo, nes junta augantį poreikį paklusti gyvajam Dievui. Tėvai pasikviečia savo sūnų bei dukrą ir drauge taria „Tėve, mūsų“ maldos žodžius… Vaikai neakli. Jie mato tikras permainas, vykstančias jų namuose, ir jiems tai – geriausia pamoka.  

Iš tėvų – lyderių, kurie stengiasi Kristaus tarnystės dvasia persmelkti kasdienybę, – bus pareikalauta ištvermingos kantrybės. Jie kels širdis aukštyn ir su pasitikėjimu atras raktą į Visagalio Tėvo Širdį. Joje atpažins savąją vertę.

Susirinkę maldai tėvai, po Šventųjų Mišių buvo palaiminti.

Laiminimo jėga, kuri ateina iš Kristaus, pasireiškia per mūsų gyvą tikėjimą ir pasitikėjimą Juo.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos