Šlovinkite VIEŠPATĮ!

(Ps147.20)

Devintinės, arba Kristaus kūno ir kraujo šventė, minima kitą sekmadienį po Švenčiausiosios Trejybės iškilmės, kad būtų matomas šis glaudus ryšys. Per nuolatinį Eucharistijos priėmimą esame kviečiami gyventi Švč. Trejybės vienybėje ir gauname malonę tą išpildyti.

Tai taip pat primena mums pašaukimą nuolatiniam atsivertimui, visuotinį pašaukimą į šventumą. Kiekvienas iš mūsų, vadinančių save krikščionimi, turime tapti panašesni į Tą, kurį mylime ir per kurį gyvename.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas dėkojo bažnyčios kalnelį nušienavusiam Kėdainių Profesinio Rengimo Centro direktoriui Dangirui Kačinskui. Už šventoriaus žolės nušienavimą dėkojo parapijiečiui Albertui Ramanauskui.

Prie altoriaus palaiminimui buvo atnešti AB „Saguva“ padovanoti nauji procesijų apsiaustai parapijos maldos grupėms. Šie apsiaustai simbolizuoja tyrumą, su kuriuo žmogus įžengia į Dievo namus. Dėkodami vadovei Rasmai Gudonavienei ir kolektyvui, meldžiant jiems Dievo palaimos sėkmės.

Apsirengę naujais pašventintais procesijų apsiaustais maldos grupių nariai dalyvavo Devintinių Eucharistijos procesijoje, giedant bažnyčios Didžiąjąm chorui. Procesija buvo einama Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčios šventoriuje. 

1264 m. rugpjūčio 11 d. popiežius Urbonas IV paskelbė bulę „Transiturus de hoc mundo“, kuria nurodė, kad ketvirtadienį, po Sekminių oktavos, visame katalikų pasaulyje būtų švenčiama „Festum Corporis“ („Kūno šventė“) ir kad ją minėdami visi katalikai džiugiai, iškilmingai išpažintų tikėjimą tikru Kristaus buvimu Eucharistijos sakramente.

Taip atsirado ir eucharistinių procesijų tradicija.

Visoje Bažnyčioje įvesti Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę paskatino vidurio Italijoje tryliktajame amžiuje įvykęs stebuklas. 1263 m. kunigas vardu Petras kaip piligrimas iš Bohemijos keliavo į Romą. Bolsenos miestelyje jam aukojant Mišias įvyko stebuklas: iš konsekruojamos ostijos pradėjo lašėti kraujas.

Tuo metu Bažnyčią valdęs popiežius Urbonas IV gyveno ne Romoje, bet su kardinolais ir visu dvaru buvo laikinai įsikūręs netoliese esančiame Orvieto mieste. Bolsenos miestelio gyventojai, galbūt ir pats kun. Petras, stebuklo įrodymą – sukruvintą korporalą – iškilminga procesija iš Bolsenos į Orvietą atnešė popiežiui. Jau kitais metais, 1264-aisiais, Urbonas IV paskelbė minėtąją bulę „Transiturus de hoc mundo“, kuria į liturginį kalendorių buvo įvesta Kristaus Kūno ir Kraujo šventė. Kartu su naujos liturginės šventės įvedimu gimė ir eucharistinės procesijos, kartojančios bolseniečių eiseną į Orvietą 1263 m.

Bolsenos stebuklo ir Devintinių šventės įvedimo laikais gyvenęs žymus teologas šv. Tomas Akvinietis šia proga sukūrė garsųjį eucharistinį himną „Pange lingua“, kurio paskutiniai du posmai, prasidedantys žodžiais „Tantum ergo Sacraemntum“ („Prieš taip didį Sakramentą“) iki šiandien labai dažnai skamba mūsų bažnyčiose.

Viename iš Devintinėms sukurtų apeigų tekstų šv. Tomas rašė: „Materialinis maistas visų pirma tampa žmogumi, kuris jį valgo, atkuria jo netektis ir sustiprina gyvybines jėgas. Dvasinis maistas atvirkščiai – perkeičia žmogų, kuris jį valgo, į save. Teisingas šio sakramento veikimas yra žmogaus perkeitimas į Kristų. Jis jau nebegyvena dėl savęs, bet Kristus gyvena jame. Sakramentas turi ir kitą efektą: atkuria dvasinius netekimus, sąlygotus nuomonių bei ydų, ir sustiprina jėgas gyventi dorybėmis“.

Krikščioniškasis tikėjimas ir gyvenimas yra santykis: santykis su Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi, o per Jėzų ir vienas su kitu bei visu pasauliu. Pasaulis, kurio gatvėmis einame su Devintinių procesija, yra pasaulis, kurį Dievas tebemyli taip stipriai, kad ir toliau siunčia savo Sūnų gelbėti, atkurti ir transformuoti jį iš vidaus.

Devintinių procesija simbolizuoja besitęsiančią Jėzaus Kristaus atperkančiąją misiją ir mūsų dalyvavimą joje.

Po Eucharistinės procesijos buvo bažnyčioje pašvnetinti žolynai ir laiminamos šeimos ir vaikai.

Pasibaigus Šventosioms Mišioms Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas dėkojo AB „Saguva“ vadovei Rasmai Gudonavičienei už gražią ir prasmingą dovaną – procesijų apsiaustus Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčiai: Puošdami Dievo namus ir žmones šlovinančius Viešpatį – mes puošiame savo sielas, kurios atsiveria Dangaus malonės dovanoms. Telydi Jus ir Jūsų artimuosius Dievo malonė, Švenčiausios Mergelės Marijos ir šv. Jurgio kankinio ir Visų Šventųjų užtarimas.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Genovaitės Matusevičienės