„Dvasia teikia gyvybę.“

(2Kor 3.5)

Kasmet birželio 14-ąją pagerbiama skaudi mūsų šalies tremtinių istorija. Ją prisimindami įsipareigojame ne tik nepamiršti praeities pamokų, bet ir saugoti dabarties Lietuvos valstybingumą.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas kartu su parapijiečiais istorinę atmintį pagerbė susikaupimo minute geležinkelio stotyje bei pilietiškumo akcijoje „Atminties neištremsi“.

1941 metų birželio 14 dienos naktį enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš šalies išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Kauno gatvės kapinėse, prie simbolinio Tremtinio kryžiaus, prieš Šventąsias Mišias buvo melstasi Sibiro Madonos litanija:

Kyrie, eleison!

Christe, eleison! Kyrie, eleison!

Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus.

Tėve, Dangaus Dieve – pasigailėk mūsų.

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve – pasigailėk mūsų.

Šventoji Dvasia, Dieve – pasigailėk mūsų.

Šventoji Trejybe, vienas Dieve – pasigailėk mūsų.

Šventasis Kazimierai, Lietuvos globėjau – melski už mus.

Šventasis Jurgi, Lietuvos ir karžygių globėjau – melski už mus.

Palaimintasis Teofiliau Matulioni, tikėjimo didvyri ir kankiny – melskis už mus.

Palaimintasis Jurgi Matulaiti, blogį gerumu nugalėti mokęs Vilniaus arkivyskupe – melski už mus.

Švenčiausioji Mergele Marija, savo pasirodymu Šiluvoje mūsų šalį palaiminusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Marija, kurią savo Karaliene ir Motina vadiname –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Marija, kurios žeme savąją šalį vadiname –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Sopulingoji, savo Sūnaus kančias ir mirtį regėjusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Globėja, Lietuvos sūnus ir dukteris kančių keliais lydėjusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele Gailestingoji, mūsų tautiečius amžino įšalo žemėje guodusi –

Globok mūsų tautą ir žemę,

Švenčiausioji Mergele, Lietuvos tremtinių Sibiro Madona pavadintoji –

Globok mūsų tautą ir žemę.

Per kankinystę dvidešimt aštuonių tūkstančių lietuvių, sovietų okupantų kalėjimuose, lageriuose ir tremties vietose nužudytųjų –

Saugok mūsų tautos tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę šimto keturiasdešimties tūkstančių lietuvių, tremtį kentėjusių –

Saugok mūsų tautos tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, už šalies nepriklausomybę miškuose galvas suguldžiusių –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, bažnyčių šventoriuose ir turgų aikštėse paniekai išguldytųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, savo motinų akivaizdoje nužudytųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, NKVD rūsiuose, kalėjimuose ir lageriuose negyvai užkankintųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, pakelėse ir miškeliuose sušaudytų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, gyvuliniuose vagonuose pakeliui į tremtį užtroškusiųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos sūnų ir dukrų, nuo šalčio ir bado atšiaurioje tremtyje mirusių –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos moterų ir mergaičių, okupantų išniekintųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos žmonių, okupantų dvasiškai ir fiziškai suluošintųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos vaikų, okupantų našlaičiais, benamiais ir beglobiais paverstųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Lietuvos žmonių, dėl tikėjimo ir Tėvynės Rusijos, Komijos, Jakutijos, Mordovijos, Baškirijos, Buriat-Mongolijos, Udmurtijos, Karelijos, Totorijos, Čiuvašijos, Kazachijos, Ukrainos, Mongolijos, Uzbekijos, Kirkizijos, Gruzijos, Tadžikijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos kalėjimuose, lageriuose ir tremties vietose kentėjusiųjų –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę Romo Kalantos, 1972-aisiais Kauno Laisvės alėjoje gyvu laisvės fakelu virtusio –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę keturiolikos Lietuvos laisvės gynėjų, 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje prie televizijos bokšto žuvusių –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę lietuvių tautos, penkias dešimtis metų okupacijos retežius dėvėjusios –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę,

Per kankinystę lietuvių tautos, sodybų pelenų, sandėliais paverstų bažnyčių, uždraustų švenčių ir knygų, nutildytų giesmių ir maldų, užgniaužtų ašarų ir atodūsių paliudytą –

Saugok mūsų tikėjimą ir laisvę.

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, atleisk mums Viešpatie,

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, išklausyk mus, Viešpatie,

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.

Sibiro Madona – Korbiko Švenčiausioji Mergele Marija – užtark mus pas Dievą, globok mūsų tremtinius, sugrįžusius ir likusius Sibiro žemėje, o mums, besidžiaugiantiems laisve, padėk branginti savo lietuviškas ir krikščioniškas šaknis. Prašome Tavęs vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

Kėdainių Šv.  Jurgio kankinio parapijos klebonas kvietė, minint Birželio tremtį, prie Dievo kojų sukloti savo tautos kančias ir likimą. Kvietė glaustis prie Kristaus kryžiaus, drauge su palaimintuoju mūsų tautos arkivyskupu ir kankiniu Teofiliumi Matulioniu, kurį Bažnyčia nuo 2017 metų mini šią dieną ir kurio 150-ąjį gimimo jubiliejų šiais metais švenčiame, kad Viešpats Kristus mūsų tautos kančią suvienytų su savąja, ir iškeltų ją kaip teisią atnašą Dievo Tėvo garbei.

Šv. Mišių auka tesustiprina, teapšviečia, tesuteikia ramybę ir paguodą: ir grįžusiems į Tėvynę, ir likusiems svetimoje šalyje tremtiniams ir jų artimiesiems.

Tepašventina mus visus susirinkusius pagerbti mūsų tremtinių ir visų laisvės kovotojų. Tesiilsi Dievo ir šventųjų draugėje mirę tremtiniai ir visi žuvusieji dėl Tėvynės laisvės.

Homilijos metų Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas kalbėjo, kad mūsų tremtiniai ir tremtinių istorija yra mūsų jėga. Tie žmonės tapo tokie ne savo pasirinkimu. Tai nebuvo iš anksto jų suplanuotas kelias, kuriame būtų norėję patirti ekstremalius išūkius ir jam tam iš anksto ruošęsi. Mylėti Tėvynę tai stiprinti jos žmonių bendrystę. Mylėti saviškius yra paprasta, bet Jėzus dovanoja daug prakilnesnės meilės kelią. Ta meilė keičia mus pačius. Jokia tamsos valanda niekada neužgožė Dievo gailestingumo ir jo mums dovanojamo gyvenimo valandos. Vienybė kylanti iš meilės, paremta sąžiningumu, tiesa ir gailestingumu, teišlaiko mus vilties kelyje.

Po Šventųjų Mišių sugiedojus Lietuvos himną, eilėmis prabilo Kėdainių krašto literatai vadovaujami Genės Sereikinės.

Susirinkusiems kalbėjo Lietuvos Respublikos seimo narė Jurgita Sejonienė, Kėdainių rajono savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė, Administracijos direktorius Gintautas Muznikas, Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjungos Kėdainių skyriaus vadovas Rimgaudas Rimošaitis.

Už maldos bendrystę Kėdainių Šv. Jurgio kankinio klebonas dėkojo bažnyčios didžiajam chorui ir vadovei Gintarei Brazinskienei, caritui ir vadovei Malenijai Pivorienei, Marijos legionui ir vadovei Genei Sereikienei, Motinoms Maldoje ir vadovei Genovaitei Matusevičienei. Dėkojo zakristijonui Albinui Šniurevičiui ir skaitovams. Dėkojo Kėdainių Kultūros centro direktorei Daivai Urbonienei, Tremtinių sąjungai ir vadovui Rimgaudui Rimošaičiui.

Klebonas kaip ir kasmet pasveikino Kėdainių Povilo Lukšio šaulių kuopą ir vadą Arvydą Ašmontą. Ši diena yra ir šaulių Dangišjojo globėjo diena.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos informacija

Nuotraukos Gedimino Karlos