Pasaulinę gyvūnijos dieną ir minint šventąjį Pranciškų gyvūnijos globėją po Šv. Mišių, šv. Jurgio bažnyčioje klebonas teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas šventino gyvūnus. Klebonas pasakojo apie šv. Pranciškų, kad šis šventasis buvo arčiausiai Kristaus nuolankus ir su didele meile visiems žmonėms neišskiriant vargšų, ligonių, nelaimingų. Šventąjį pamilo net gyvūnai, o ypatingai paukščiai, kurie apsupdavo jį, kur šis beeidavo. Jie tupdavo šalia, buvo pilni medžiai. Šv. Pranciškus paukščiams sakė pamokslą.

Klebonas priminė apie gyvūnų meilę žmogui, jų atsidavimą. Pasakojo apie tai kaip gyvūnai gelbėja žmones. Sakėsi pats esantis didelis gyvūnijos mylėtojas, nors šiuo metu turi tik vieną papūgą.

Apie gyvūnų Dievo pajautą didesnę negu žmogaus klebonas papasakojo skaitęs iš senų rankraščių „Vienas šventasis nešė ligoniui Švenčiausiąjį žmonėms dar nespėjus susizgribti priklaupė tarpe jų buvęs asilas“.

Bažnyčioje daugiausia prisirinko šuniukų. Buvo keli katinukai.

Klebonas pašventino gyvūnėlius ir palaimino jų šeimininkus.

Vieno šuns šeimininkė prašė klebono jos šunį pašventinti nuotoliniu būdu. Ko gero nesiryžo atsivesti.

Vis dėl to tai nuostabi šventumo valandėlė. Tai dar viena dėmesio ir meilės išraiška savo augintiniui.

***

Jam ilgiausia diena,

Kai tu negrįžti.

Be priekaišto, pykčio

Kantriai laukia prie vartų...

Ne, jis ne žmogus - tavo šuo.

Stovi kieme, nesvarbu,

Kad lietus jį ir merktų...

Bet vos pamatęs tave

Savo džiaugsmo

Jis slėpt neketina -

Puola po kojų, voliojas...

Nors ką tik praėjo liūtis.

Net pavydu, gėda, graudoka,

Kad aš tavimi šitaip

Džiaugtis nemoku.

.......................

Kada norėsi atiduoti, išmesti

Kaip daiktą nuobodų -

Pažvelk savo augintiniui į akis.

Gal suprasi,

Kad mes ne kiekvienas

Laukti, liūdėti,

ilgėtis, mylėti ir džiaugtis

Taip mokam, kaip jis.

Genė Sereikienė

Nuotraukos straipsnio autorės G. S. ir Aurimo Budrio