Pirmą pavasario sekmadienį šventėme maldos už pasaulio lietuvius dieną.

Net 42 kraštuose pabirę Lietuvos sūnūs ir dukros šiandieną Šv. Mišiose bažnyčiose jungėsi į vieną maldą. Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje dalyvavo katechezės vaikai bei jų tėvai, Kėdainių krašto literatai, Marijos legionierės, caritas, parapijiečiai. Šv. Mišias klebonas teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas aukojo ir už parapijietį prieš metus Dievo karalystėn išėjusį buvusį zakristijoną uolų bažnyčios darbininką Albiną.

Po Šv. Mišių Kėdainių bažnyčios choro vad. Gintarė Brazinskienė dalyvaujant solistei Viltei Kisieliūtei drauge su krašto literatais vad. Genė Sereikienė surengėme literatūrinę - muzikinę kompoziciją skirtą pasaulio lietuviams „Girdžiu plakančią Lietuvos širdį“. Išeivijos lietuviai giliai savo atsiminimuose išjaučia atsiplėšimą nuo savo gimtosios žemės. Poetas Bernardas Brazdžionis savo eilėse prisipažino, kad gyvendamas toli nuo Lietuvos visada giliai jautė plakančią Lietuvos širdį.

Prieš keletą metų išgyvenau vieno trečioko išvykimo gyventi į svečią šalį atsisveikinimo momentą. Ką jautė visa klasė. Jis atėjo į tikybos pamoką atsisveikinti prieš išvažiuodamas. Nesupratau, kodėl berniukas atėjo be kuprinės, todėl paklausiau, kodėl be knygų? Berniukas tylėjo nuleidęs galvą. Urtė ištarė:  „Lukas išvyksta į Airiją visam“.

Prieš pamoką visada sukalbėdavome maldą. Paklausiau berniuko, gal norėtų drauge pasimelsti. Lukas linktelėjo galvą. Pasimelskime vaikai už Luko laimingą kelionę, už mus visus... Kalbėdama valdžiausi, kad nepravirkčiau. Algimantė ištarė: „O aš jau vakar prisiverkiau...“ Atsisveikinęs su klasiokais berniukas dar kažko delsė. Paklausiau gal norėtų atsisveikinti ir su manimi. Priglaudžiau jo galva prie krūtinės linkėdama geros kloties ir prašiau nepamiršti ko mokėmės. Pavasarį berniukas su visa klase rengėsi eiti Pirmosios Komunijos. Klasės draugų, Luko ir mano, kaip mokytojos išjautimai. Man tai liko nepamirštama.

Eiles skaitė: Zita, Genovaitė, Jūratė, šių eilučių autorė ir Elvyra.

Už gražius atsiliepimus apie literatūrinę - muzikinę kompoziciją ačiū daktarei Vilmai Šniurevičiūtei, kuri sakėsi, kad klausydama negalėjo sulaikyti ašarų ir kitiems dalyviams.

Rita Janonytė visoms įteikė savo rankdarbių dovanėles. Elvyra Kisielienė parengė bažnyčioje karpinių ekspoziciją, kuri priminė skrendančius paukščius tarsi pabirusius pasaulyje tautos vaikus.

***

(Tremties)

Už pievą pilną ramunių,

Už motinos godą,

Už ilgesį,

Tylą vakaro sodžių.

Už žodį Tėvynė

Giliai krūtinėje užrakintą,

Už kvapą alyvų

Sugrįžtantį paukštį...

Širdis mano maldai prabyla-

Kažką atiduotum,

Jeigu galėtum

Ramunę paliesti,

Paglostyti Motinai plaukus,

Nors per sapną Tėvynėn sugrįžti.

Genė Sereikienė

Nuotraukos autorės, Linos, Jūratės