Kristaus gimimo išvakarėse tikintieji suradę Betliejaus Žvaigždę danguje rinkosi prie balta staltiese užkloto stalo ant kurio buvo sudėti pasninko valgiai, degė žvakė, stovėjo kryželis. Prieš pradedant valgyti Kūčių vakarienę vyriausias šeimos narys skaito Evangelijos tekstą, visi sukalba maldą, palaiminę stalą ir persižegnoję sėda valgyti Kūčių vakarienės. 

Bažnyčioje iki šiol veikė tremtinių į Lietuvą sugražinimo iš „Igarkos“ 30 – mečiui skirta paroda, kuri bažnyčioje buvo eksponuojama nuo š. m. liepos 29 dienos.

Prieš metus pašventinome Marijos legiono vėliavą maldininkėms labai svarbų ir pagarbų susitelkimo ženklą skatinantį su Marijos vėliava eiti link Dievo, žmogaus, maldos.

Jau gražia tradicija tapo paramos ir labdaros fondo (LPF) „Viltis-Vikonda“ kasmet prieš Kalėdas Kėdainių krašto senjorams dovanojamas šventinis vakaras.

Gamta gyvena įprastu ritmu, o mes stebimės, kad vėl apsisuko liturginių metų ratas. Taip greitai, tarsi skubėtų visi pasaulio laikrodžiai. Tie  akimirkų blyksniai iš kurių susideda mūsų darbai, kasdienybė ir šventės skriete praskriejo. Ko buvo daugiau nutolusiose akimirkose: laimės proveržių, susitikimų džiaugsmo, liturginių kelionių įspūdžių, o gal mūsų neaplenkė nusivylimas, išdavystė, skriauda...

Kada ateiname į Kėdainių J. Paukštelio progimnaziją matome didelėmis raidėmis parašyta „ČIA MŪSŲ NAMAI”. Tai kas parašyta nėra tik žodžiai ar skambi frazė. Šioje ugdymo įstaigoje kiekvienas jaučiasi mylimas ir reikalingas. Mums labai reikia vaikų, - dažnai girdime žodžius iš progimnazijos direktorės Terezos Sotnik lūpų. Mokykloje kaip ir šeimoje, jei vaikas yra lauktas ir reikalingas, kad ir kas benutiktų jo gyvenime, jis jaučiasi saugus. Lygiai taip pat ir mokyklos gyvenime. Kada kiekvienas mokinys su džiaugsmu sutinkamas ir su meile išlydimas, jis jaučiasi kaip namuose.

Liturginiai metai apsuko gražų ratą kupiną bažnytinių švenčių. Paskutinį liturginių metų sekmadienį šventėme Kristaus Karaliaus Visatos Valdovo iškilmę.

Metų ratui baigiant apsisukti, lapkričio 21 d. popietę Kėdainių profesinio rengimo centre vyko susitikimas-diskusija su darbdaviais ir socialiniais partneriais.

Laikas greitesnis negu mes manome. Jis teka tyliau už upę, todėl jo negirdime ir nematome. Nepastebimai prabėgo trys dešimtmečiai nuo tos dienos, kada palikti gulėti Sibiro žemėje ir kitose tremties vietose lietuviai sugrįžo į Lietuvą.

Lapkričio 17 – ąją, Kėdainių Šv. kankinio Jurgio bažnyčia minėjo šv. Cecilijos dieną. Nuo ryto susirinkusi jaunimo šlovinimo grupė „Giedokime Viešpačiui” repetavo Parapijos namuose ir šlovino Viešpatį 10 val. Šventosiose Mišiose.

Lapkričio 16 dieną Marijos legiono maldininkės vykome į Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus. Šventąsias Mišias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris kalbėjo tikintiesiems: „Jūs čia atėjote, nes to norėjo Švč. Mergelė Marija ir, todėl atėjote, kad jūs mylite Švč. Mergelę Mariją.’’

Lapkričio 13–osios laikraščio „Rinkos aikštė” numeryje galime rasti rašant, kad Kėdainiuose rinkosi visos Lietuvos bočiai. Didžiuliame senjorų ir jų bičiulių renginyje netrūko geros nuotaikos, šokių, dainų ir vaišių. Visos Lietuvos bočiai įrodė, kad pagyvenę žmonės nori ir gali linksmintis bei prasmingai leisti laisvalaikį.

Sekmadienį Marijos legiono iniciatyva buvo organizuotas 110–ųjų gimimo metinių Kėdainių miesto, Kėdainių krašto, Lietuvos Respublikos nusipelniusios gydytojos Teklės Bružaitės paminėjimas, kuris prasidėjo Šv. Mišios. Šv. Mišias aukojo klebonas Artūras Stanevičius.

Kėdainių šv. kankinio Jurgio parapijai jaunimas yra labai svarbus.  Bažnyčioje sukurtos puikios darbo sąlygos.Vaikų pasiruošimu Pirmajai Komunijai kasmet rūpinasi katechetė Genovaitė Sereikienė. Jaunimo šlovinimu Šventosiose Mišiose - vargonininkė Aušra Giedrienė. Sutvirtinamaisiais - katechetė Genovaitė Matusevičienė. Parapijos klebonas Artūras Stanevičius tikslingai visiems parūpina reikiamą literatūrą.

Vėlinių oktavos Šv. Mišiose, kurias kasdien aukojo klebonas Artūras Stanevičius buvo kartojami anapilin išėjusių vardai, giedamos giesmės, kalbamos maldos. Marijos legiono, Motinų maldoje, Gyvojo Rožyno maldų grupių ir caritas rūpesčiu buvo uždegtos žvakelės šventoriuje prie kunigų kapelių, prie paminklo „Lietuvos kankinių atminimui 1940-1990,“ prie kryžių „Tremtinių“ bei „Bolševizmo aukoms atminti,“ prie Atminimo lentos Igarkos tremtiniams.