Kristaus gimimo išvakarėse tikintieji suradę Betliejaus Žvaigždę danguje rinkosi prie balta staltiese užkloto stalo ant kurio buvo sudėti pasninko valgiai, degė žvakė, stovėjo kryželis. Prieš pradedant valgyti Kūčių vakarienę vyriausias šeimos narys skaito Evangelijos tekstą, visi sukalba maldą, palaiminę stalą ir persižegnoję sėda valgyti Kūčių vakarienės. 

Bažnyčioje iki šiol veikė tremtinių į Lietuvą sugražinimo iš „Igarkos“ 30 – mečiui skirta paroda, kuri bažnyčioje buvo eksponuojama nuo š. m. liepos 29 dienos.

Prieš metus pašventinome Marijos legiono vėliavą maldininkėms labai svarbų ir pagarbų susitelkimo ženklą skatinantį su Marijos vėliava eiti link Dievo, žmogaus, maldos.

Jau gražia tradicija tapo paramos ir labdaros fondo (LPF) „Viltis-Vikonda“ kasmet prieš Kalėdas Kėdainių krašto senjorams dovanojamas šventinis vakaras.

Gamta gyvena įprastu ritmu, o mes stebimės, kad vėl apsisuko liturginių metų ratas. Taip greitai, tarsi skubėtų visi pasaulio laikrodžiai. Tie  akimirkų blyksniai iš kurių susideda mūsų darbai, kasdienybė ir šventės skriete praskriejo. Ko buvo daugiau nutolusiose akimirkose: laimės proveržių, susitikimų džiaugsmo, liturginių kelionių įspūdžių, o gal mūsų neaplenkė nusivylimas, išdavystė, skriauda...

Kada ateiname į Kėdainių J. Paukštelio progimnaziją matome didelėmis raidėmis parašyta „ČIA MŪSŲ NAMAI”. Tai kas parašyta nėra tik žodžiai ar skambi frazė. Šioje ugdymo įstaigoje kiekvienas jaučiasi mylimas ir reikalingas. Mums labai reikia vaikų, - dažnai girdime žodžius iš progimnazijos direktorės Terezos Sotnik lūpų. Mokykloje kaip ir šeimoje, jei vaikas yra lauktas ir reikalingas, kad ir kas benutiktų jo gyvenime, jis jaučiasi saugus. Lygiai taip pat ir mokyklos gyvenime. Kada kiekvienas mokinys su džiaugsmu sutinkamas ir su meile išlydimas, jis jaučiasi kaip namuose.

Liturginiai metai apsuko gražų ratą kupiną bažnytinių švenčių. Paskutinį liturginių metų sekmadienį šventėme Kristaus Karaliaus Visatos Valdovo iškilmę.

Metų ratui baigiant apsisukti, lapkričio 21 d. popietę Kėdainių profesinio rengimo centre vyko susitikimas-diskusija su darbdaviais ir socialiniais partneriais.

Laikas greitesnis negu mes manome. Jis teka tyliau už upę, todėl jo negirdime ir nematome. Nepastebimai prabėgo trys dešimtmečiai nuo tos dienos, kada palikti gulėti Sibiro žemėje ir kitose tremties vietose lietuviai sugrįžo į Lietuvą.

Lapkričio 17 – ąją, Kėdainių Šv. kankinio Jurgio bažnyčia minėjo šv. Cecilijos dieną. Nuo ryto susirinkusi jaunimo šlovinimo grupė „Giedokime Viešpačiui” repetavo Parapijos namuose ir šlovino Viešpatį 10 val. Šventosiose Mišiose.