„<...> Dievas pasirūpina tuo, kas reikalauja jo dėmesio.“ - Mokytojo 3, 15. Ši citata iš Šventojo Rašto pagrindžia mano tolimesnį pasakojimą apie kelio į tikėjimą atradimą. Šie Žodžiai atskleidžia nuoširdžios maldos ir atviros širdies svarbą. Citata esti lyg priminimas, kad „atidarius” sielos vartus ir paprašius Dievo pagalbos mes ją ir gauname.

Bažnyčią pradėjau lankyti maždaug septynerių metų. Išmokau kasdienines maldas. Man patiko pamaldos ir giesmės. Sužinojau apie Jėzų, Jo gyvenimo istoriją. O ruošiantis Sutvirtinimo sakramenetui pati ėmiausi kitiems nešti Dievo Žodį, skaityti Šventąjį Raštą.

Priklausau labai kuklių žmonių kategorijai, kurie nenori girtis nei kur yra, nei ką veikia…

Džiaugiuosi, kad nuo mažens į bažnyčią eiti mane ragina močiutė ir mama. Jos nuo pat mažų dienų buvo vedamos į bažnyčią, todėl ir mane jos taip pat auklėja.

Džiaugiuosi, kad galiu su savo mama šv. Jurgio parapijoje būti visų švenčių talkininkėmis, savanorėmis.

Nuotraukos