Dievo Gailestingumo sekmadienį į Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčią susirinkę maldininkai meldė Švenčiausiąją Mergelę Mariją, Gailestingumo Motiną, kad ji padėtų mums visiems mylėti Bažnyčią ir stengtis, kad ji taptų svetingais namais visiems.

Anrąją Velykų dieną Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bendruomenės nariai džiaugsmingai dalinosi Prisikėlimo šventės asmeniniais su Jėzumi susitikimais; nuostabą keliančiomis Dangiškojo Tėvo išlietomis malonėmis...

Velykos – viena gražiausių ir svarbiausių pavasario švenčių, kurios su nekantrumu laukia ir maži, ir dideli. Velykos – pati didžiausia ir svarbiausia krikščionių šventė. Ji turi ir gilias Senojo Testamento tradicijas, susijusias su pavergtos tautos išvedimu iš nelaisvės. Avinėlio kraujas savo galia sustabdė besiartinančią mirtį. Tai galimybė žmogui išeiti iš savo dvasinės vergovės, pereiti iš tamsos į šviesą.

Didįjį šeštadienį, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčios šventoriuje, kaip ir kasmet, maldininkus parapijos klebonas sukvietė prie užkurto laužo VELYKNAKČIO pamaldoms. Nuo laužo buvo įžiebta Velykų žvakė. Tarsi gyva jos liepsna tapo prisikėlusio Kristaus simboliu.

Į tradicinį Kryžiaus kelią miesto gatvėmis susirinkusius maldininkus, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas pakvietė į Viešpaties kančios pamaldas Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje.

Didįjį penktadienį Kėdainių rajono krikščionys, sukviesti Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos klebono, kaip ir kasmet rinkosi prie Kėdainių rajono savivaldybės į Kryžiaus kelio procesiją miesto gatvėmis.

Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje, Kristaus Paskutinės Vakarienės Mišiose buvo minimos didžiosios paslaptys: Švč. Sakramento ir Kunigystės įsteigimas, taip pat – Viešpaties įsakymas broliškai mylėti vieniems kitus. Parapijos klebonas kvietė melstis už buvusius šios bažnyčios kunigus.

Didįjį Ketvirtadienį susirinkę į Šv. Krizmos Mišias, švenčiame Šventosios Dvasios patepimo dovaną Bažnyčiai. Per Krikštą visi dalyvaujame Kristaus patepime, dalyvaujame Kristaus misijoje nešti pasauliui išgydymą, viltį ir išgelbėjimą. Šis pašaukimas skirtas visiems pakrikštytiesiems, o ypač Viešpaties kunigams.

Verbų sekmadienį Kėdainių Šv. Jurgio kankinio parapijos bendruomenė iškeliavo Didžiosios savaitės keliu į Velykas. Daugelyje Europos šalių ši šventė vadinama Palmių sekmadieniu.

Penktąjį gavėnios sekmadienį tradiciškai uždengiami kryžiai. Anksčiau daugumoje bažnyčių gyvavo paprotys jau gavėnios pradžioje uždengti šydu ne vien Nukryžiuotąjį, bet ir šventųjų statulas bei atvaizdus. Po Vatikano II susirinkimo šalies vyskupų konferencijoms palikta spręsti, ar šios tradicijos dar laikytis. Lietuvoje dengiami procesijos, didžiojo altoriaus ir prie šventinto vandens indo bažnyčios prieangyje esantys kryžiai.

Trečiasis gavėnios sekmadienis Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje prasidėjo su palaimintojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio relikvijos išstatymu. Maldininkai palaiminti relikvija buvo po 12 val. Šv. Mišių.

Minint atkurtos Lietuvos trisdešimt trejus metus, Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje parapijos klebonas aukojo Šv. Mišias už Nepriklausomą Lietuvą ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

Antrojo gavėnios sekmadienio Šv. Mišiose, Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje, kurias aukojo klebonas Artūras Stanevičius meldėmės už pabirusius pasaulyje Lietuvos vaikus. Prisiminėme išeiviją, tremties paliestus tautiečius. Džiaugėmės, kad malda galime apglėbti vieni kitus.

Gavėnios pirmasis sekmadienis Kėdainių Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje prasidėjo Dievo malone besiliejančiu rytu sutvirtinamiesiems susirinkus prie pečiuko šiltuose Parapijos namuose.

Pelenų trečiadienį Bažnyčioje prasideda gavėnia, atgailos ir dvasios atsinaujinimo laikotarpis.